• Į pradžią
• Apie mus
  • Istorija
  • Struktūra
  • Kontaktai
  • Filialai
• Veikla
  • Renginiai
  • Projektai
  • Teikiamos paslaugos
  • Informacija apie darbo užmokestį
• Katalogai ir DB
  • Katalogai
  • DB
  • Klausk bibliotekininko
• Kraštotyra
  • Kraštiečių leidiniai
  • Elektrėnų kraštas spaudoje
  • Elektrėnų kraštas knygose
  • Žymūs kraštiečiai
• Nauji leidiniai
  • Knygos
  • Diskai
  • Periodiniai leidiniai
• Nuotraukų galerija
  • 2010 m. renginiai
  • 2009 m. renginiai
  • Bibliotekos atidarymas
• Nuorodos

| Kraštiečių leidiniai | Elektrėnų kraštas spaudoje kovo mėn. | Elektrėnų kraštas knygose | Žymūs kraštiečiai |

Kraštiečių leidiniai gauti:

 | 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. | 2004 m. | 2003 m. |

	2010 m.
	Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka / [parengė Ona Rasutė Šakienė, Vykintas Vaitkevičius, Asta Leskauskaitė, Loreta Sungailienė ; dainų melodijas šifravo Dalia Liubinienė, Vita Norkūnienė]. - Vilnius : Margi raštai, 2009 (Vilnius : Petro ofsetas). - 646, [4] p. : iliustr., nat. ; 22 cm. - R-klės: p. 633-647. Kn. taip pat: Pratarmė / Ona Rasutė Šakienė, p. 7-9. Įvadas / Vykintas Vaitkevičius, p. 11-21.   Kraštietės Onos Rasutės Šakienės knygoje skelbiama tautosakinė medžiaga – Elektrėnų krašto pasakojimai, sakmės, dainos, surinktos 2003-2007 metais lankant kaimus ir ieškant žmonių, dar menančių buvusius laikus ir čia gyvenusius žmones, jų papročius, gyvenseną, kultūrą. Šiame dvarų ir palivarkų kultūros stipriai paveiktame krašte savo identitetą giliai širdyse išsaugojo ir iki mūsų dienų išnešiojo paprasti žmonės. Jų šviesių protų ir gilaus suvokimo įtakoje ir atsirado tiek daug žinių apie krašto, kuriame išaugo Elektrėnų miestas, senovę.
	2009 m.
	Kazokiškės : seniūnija ir apylinkės / [sudarytojos Laimutė Valantavičiūtė, Vladislava Valantavičienė, Angelė Jankūnienė]. - Vilnius: Margi raštai, 2009. - 262, [2] p., [4] iliustr. lap.: iliustr., faks., nat., portr.; 25 cm. - Turinyje aut.: Alfonsas Kelmelis, Alfredas Pranas Rukšta. Knyga skirta Kazokiškių kaimo 400 metų jubiliejui. Joje pateikiama istorinių duomenų ir faktų, prisiminimų, tautosakos apie Kazokiškių apylinkes, esamus, nykstančius ir jau išnykusius kaimus. Nemažai vietos skirta ir Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios istorijai. Knyga gausiai iliustruota įdomiomis autentiškomis nuotraukomis
	Laiko vingiais [Elektroninis išteklius] : Elektrėnų krašto kultūros paveldas / [sudaryt.: Jūratė Volungevičienė, Kristina Partikienė, Janina Vasilavičienė ; red. Genė Dapkevičienė ; į anglų kalbą vertė G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė ; iliustr. Skaistės Vaitukaitytės]. - [Elektrėnai (Trakų r.)] : Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, 2009. - 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm) : iliustr. - Fotografijos iš bibliotekos ir kraštiečių asmeninių archyvų. - Gretut. tekstas angl. Elektroninis leidinys (CD) „Laiko vingiais“ yra išleistas Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva, 2009 metais laimėjus LR Kultūros rėmimo fondo  projektą. Leidinys „Laiko vingiais“ – pirmasis mėginimas surinkti, susisteminti ir pateikti plačiajam vartotojų ratui kuo daugiau informacijos apie Elektrėnų krašto kultūros paveldą.. Materialiojo kultūros paveldo dalyje pateikta archeologinio, mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, istorinio, memorialinio, dailės bei sakralinio kultūros paveldo objektai, želdynai. Nematerialiojo kultūros paveldo dalis sudaryta remiantis Elektrėnų krašte gimusių ir veikusių, iš kitų vietovių kilusių, bet čia dabar gyvenančių ir kuriančių žmonių, kurių dėka puoselėjamas lietuviškas žodis, tradicijos, papročiai, senieji amatai, dvasinės vertybės, veikla, siekiant išsaugoti krašto istorinę atmintį. Šis leidinys - puikus žinių šaltinis pedagogams, moksleiviams, studentams bei visiems, besidomintiems kultūros paveldu ir jo išsaugojimu.
	Rėklys, Kęstutis. O tėviškėlėj taip gražu… : [eilėraščiai] / Kęstutis Rėklys. - Kaišiadorys : Printėja, 2009 (Kaišiadorys : Printėja). - 203, [1] p. : portr. Antroji elektrėniškio Kęstučio Rėklio poezijos knyga. Joje meilė tėvynei, jos praeities ir grožio išaukštinimas plaukia iš literato širdies pakaitomis su apgailestavimu, kad ne viskas Lietuvoje taip gražu, kaip gamta.
	Mizeras, Vytautas. Lašo kelionė stiklu: amžiaus šešėliai: rinktinė / Vytautas Mizeras ; [nuotraukos iš autoriaus asmeninio albumo]. - Vilnius : Margi raštai, 2009. - 347, [4] p., [4] iliustr. lap. : iliustr., portr. Rašytojo, mokytojo, Literatūros ir meno muziejaus įkūrėjo, elektrėniškio Vytauto Mizero kūrybos rinktinė. Autorius pateikia skaitytojui kaip greta jo einančio pirmojo mokytojo paveikslą…- metaforą ar išgyventą tiesą, kurią visi nutyli. Literatūrinis audinys tarsi saugo jo pedagoginio gyvenimo kelią, tiktai seka šešėliai… Tai lašo kelias stiklu…
	Baltrukėnas, Leonas. Prarasti toliai : proza / Leonas Baltrukėnas. - Kaišiadorys : Printėja, 2009. - 141 p. : iliustr., portr. Kraštiečio Leono Baltrukėno knyga – dokumentais ir tikrais realių žmonių pasakojimais pagrįstos apysakos ir novelės, kuriose autorius aprašo sudėtingą Vievio ir Elektrėnų apylinkėse gimusių žmonių gyvenimą pokario ir vėlesniais metais. Minimi kai kurie nepublikuojami faktai iš karo ir partizaninio laikotarpio. Knyga iliustruota paties autoriaus nuotraukomis.
	Mozūraitienė, Ona. Liūto žvaigždynas: [eilėraščiai] / Ona Pavasarytė-Mozūraitienė; [iliustracijos autorės]. - Kaišiadorys : Printėja, 2009 (Kaišiadorys : Printėja). - 171 p. : iliustr.  Kraštietės literatės eilėraščių knyga, į kurią autorė sudėjo savo ieškojimo kelią, vedantį į šviesą, tikėjimą, viltį ir meilę. Knygelė iliustruota pačios autorės piešiniais.
	Dobrovolskienė, Vilija. Išeinu gyventi : [eilėraščiai] / Vilija Dobrovolskienė. Jums : [eilėraščiai] / Elena Telišauskienė. - Kaišiadorys : Printėja, 2009 (Kaišiadorys : Printėja). - 78, 58, [4] p. : portr. ; 21 cm. - Išleista su: Telišauskienė, Elena. Jums. - Apverčiamasis leid.   Tai nauja Nepriklausomos rašytojų sąjungos narės, elektrėniškės Vilijos Dobrovolskienės ir jos mamos Elenos Telišauskienės poezijos knyga. Anot E.R. Baltrušaičio, Vilija Dobrovolskienė subtiliai gilinasi į žmogaus jausmus, jo sielą ir viską vertina tarsi per laiko atstumą, meniškai ir filosofiškai apibendrina žmogiškąjį ryšį. Tai nuoširdus poetinis apmąstymas apie žmogų, laiką ir save.Šioje knygoje taip pat publikuojami Elenos Telišauskienės paskutiniaisiais gyvenimo metais sukurti eilėraščiai.
	Dobrovolskaitė, Aušra. Išplėšk tu ilgesį iš mano rankų : [miniatiūros] / Aušra Dobrovolskaitė. - Kaišiadorys : Printėja, 2009 (Kaišiadorys : Printėja). - 90, [1] p. : iliustr. Pirmoji elektrėnietės Aušros Dobrovolskaitės miniatiūrų knyga, kurioje atsiskleidžia jaunatviškas maksimalizmas, meilės ir laimės paieškos.
	Leonavičienė, Regina. Širdies rauda: [eilėraščiai] / Regina Leonavičienė. - Kaišiadorys: Printėja, 2009 (Kaišiadorys : Printėja). - 117 p. : portr.  Pirmoji kraštietės literatės eilėraščių knyga. Joje – iš širdies plaukiantys gyvenimo apmąstymai. Knygelėje yra eilėraščių, skirtų Lietuvai, buvusiems mokiniams, Vievio miesteliui.
	2008 m.
	Stankevičius, Rimvydas. Diktantai sielai : [esė] / Rimvydas Stankevičius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008 (Vilnius : Logotipas). - 161, [1] p. Poeto, kraštiečio, keturių eilėraščių rinkinių ir apysakos autoriaus, nauja eseistikos knyga. R. Stankevičiaus apmąstymai inspiruoti tekančio laiko, asmeniškų patirčių, pamatinių vertybių suvokimo. Lakoniški kūrinėliai parašyti subtilia lietuvių kalba. Autorius norėtų, kad knygos tekstais naudotųsi mokytojai, nes jie gali būti svarbūs jaunimui.
	Mickevičius, Vidmantas. Abromiškių aura : [fotografijų albumas] / Vidmantas Mickevičius ; dizainerė Žana Lukovskaja. - Vilnius, [2008] : UAB "Petro ofsetas". - [54], 2 p. : iliustr. - Su aut. autografu ir dedikacija ESVB skaitytojams. Elektrėnuose gyvenančio, Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje dirbančio gydytojo Vidmanto Mickevičiaus pirmasis išleistas fotografijų albumas. Meninėse nuotraukose – Abromiškių apylinkės. „Iš kur ta aura atsirado? Ar tik ne iš legendinio grafo Pliaterių dvaro Abromiškėse? Gal ją palaiko nekalbūs Girkalnių senkapiai, gal Elektrėnų mariomis užlietų kaimų ir buvusio žvėrinčiaus miško dvasia, o gal nuostabaus grožio nedidutis Orio ežeras, jo pakrantės, paslaptingoje rėvoje vinguriuojantis Graželenkos upelis, Šarkinės ir Šaltinių miškai, seniai, seniai nuo maro išmirusio Girnakalių kaimo vėlės?, - fotoalbumo įžangoje klausia ieškantis autorius.

2007 m.

2006 m.

Grybauskas, Almis. Apžvalgos spiralė : poezija, 1975-1987 / Almis Grybauskas ; [dailininkė Taida Balčiūnaitė]. - Vilnius : Homo liber, 2006 (Vilnius : Standartų sp.). - 237, [2] p. : iliustr. ; 22 cm. - Tiražas [500] egz. - ISBN 9955-449-93-4 (klaidingas) (įr.) Kraštiečio rinktinė, apimanti 1975-1987 metų kūrybos laikotarpį, sudaryta iš anksčiau išleistų poezijos knygų „Spalvoti nuotaikų žibintai” (1976), „Bandymai apkabinti” (1978), „Atklydimai” (1983), „Mugė” (1988). Rinktinėje spausdinami ir šio laikotarpio eilėraščiai, nepatekę į minėtus rinkinius.

Elektrėnų savivaldybė. - Kaunas : Judex, 2006. - 64 p. : iliustr. - Tiražas 2000 egz. - ISBN 9955-581-83-2 Naujoje pažintinėje gausiai iliustruotoje knygelėje apie Elektrėnų savivaldybę pateikti demografiniai duomenys, saugomos teritorijos, vandenys, istorinės vietovės, bažnyčios, gyvenvietės, informacija apie seniūnijas, heraldika, pristatyti didieji projektai „Energolendas” bei „Jaunimo krantas” ir kt.

Elektrėnų savivaldybė [Kartografija] / [sudarė Danutė Lisauskaitė]. - 1:45 000. - : UAB Adaksita, [2006]. - 1 žml. : dvipusis, spalv. ; sulankst. į 21 x 12 cm. - Gretut. tekstas angl. - Su tekstu, r-klėmis, iliustr.      Prie Elektrėnų savivaldybės žemėlapio pateikta lankytinos vietos visose seniūnijose, pramogos. Trumpai aprašyti architektūriniai ir istorijos paminklai, bažnyčios, dvarai, piliakalniai, kaimų įžymūs objektai, turizmo sodybos, poilsio namai, turistiniai maršrutai.

Tarp vakar ir šiandien : moksleivių rašiniai konkursui "Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija" / [sudarytoja Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006 (Vilnius : Petro ofsetas). - 627, [1] p., [4] iliustr. lap. : iliustr. Knygos autoriai – moksleiviai, kurie ateityje rašys Lietuvos istoriją nesupančioti sovietinio mentaliteto žabangų. Rašiniuose – tremties, lagerių, Lietuvos laisvės kovų, holokausto temų atspindžiai. Knyga iliustruota autorių bendraamžių piešiniais. Joje išspausdinti ir elektrėniškių Aušros Dobrovolskaitės, Ingridos Savaikaitės bei semeliškietės Živilės Sabaliauskaitės rašiniai.

Mizeras, Vytautas / Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (1976-2006) / Vytautas Mizeras. - Vilnius : Margi raštai, 2006 (Vilnius : Spauda). - 86, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm. - Tiražas 650 egz. - ISBN 9986-09-304-X (įr.) 1. Literatūros muziejai - Lietuva. 2. Elektrėnai (Trakų rajonas, Lietuva) Mokytojo, Literatūros ir meno muziejaus įkūrėjo bei ilgamečio puoselėtojo Vytauto Mizero knyga. Joje – muziejaus trisdešimties metų kronika, pristatomi atskiri muziejaus skyriai, parodų salė, kūrėjai ir rėmėjai. Knyga iliustruota Adelės ir Augenio Kaspučių piešiniais. Nuotraukos – kraštiečio fotomenininko Vytauto Suslavičiaus.

Lietuvių kalbos testai 6 klasei / Vilija Dobrovolskienė, Neringa Sodaitienė. - Vilnius : Tyto alba, 2005. - 207, [1] p. - UDK: 808.82(076.3). Knygoje pateikta 55 testai ir jų atsakymai.Jie skirti pakartoti, įvertinti, puoselėti mokinių kalbos gebėjimams ir įgūdžiams.Daug dėmesio skiriama rašybai ir skyrybai, žodžių darybai ir kaitybai, taip pat yra kalbos kultūros užduočių.Atlikdami užduotis, mokiniai įtvirtins per pamokas įgytas žinias, lavins vaizduotę ir kūrybiškumą.

Lietuvių kalbos testai 5 klasei / Vilija Dobrovolskienė. - Vilnius : Tyto alba, 2005. - 167, [1] p. - UDK: 808.82(076.1). Knygoje pateikta 50 testų, sudarytų remiantis penktos klasės programa. Pabaigoje pateikiami atsakymai. Atlikdami užduotis, mokiniai stiprins rašybos ir skyrybos įgūdžius, įtvirtins per pamokas įgytas žinias, pripras prie plačiai taikomos testavimo sistemos aukštesnėse klasėse.

Diktantai : 5-12 klasėms / Vilija Dobrovolskienė, Laima Ručinskienė. - Vilnius : Tyto alba, 2005. - 95, [1] p. - UDK: 808.82(072.3).  Ši diktantų knyga skirta moksleivių rašybos ir skyrybos įgūdžiams ugdyti, įtvirtinti ir tikrinti. Ją sudaro trys dalys: „Aiškinamieji diktantai“, „Mokomieji ir kontroliniai diktantai“ ir „Žodžių diktantai“. Daug metų kaupti ir ne kartą autorių išbandyti rišlūs tekstai ne tik padės gerinti taisyklingos kalbos įgūdžius, bet ir mokys vaizdingos kalbos, lavins vaizduotę. Itin naudingi yra čia pateikiami žodžių diktantai, įgalinantys prisiminti, pakartoti, išmokti sudėtingus rašybos atvejus. Knyga pirmiausia skirta moksleiviams, bet ji galėtų tikti visiems, kurie neabejingi gimtajai kalbai.

Mizeras, Vytautas. Žalio miško ašara : [eiliuotos pasakaitės vaikams] / Vytautas Mizeras-Vitukas ; iliustravo Elektrėnų meno mokyklos mokiniai (dailės mokytojai Adelė ir Augenis Kaspučiai). - Vilnius : Margi raštai, 2005. - 64 p. - Tiražas 800 egz. - ISBN 9986-09-296-5      Jei buvai vaiku      Ir džiaugeis mišku,      Tai tikėk ir pasaka –      Žalio miško ašara… Tai eilutės iš naujos knygelės mažiesiems skaitytojams, kurią išleido žymus mūsų krašto prozininkas ir pedagogas Vytautas Mizeras. Eiliuotose pasakaitėse vaizduojamas vaikiškas pasaulis, apdainuojama gamta. Vietoj turinio autorius trumpais ketureiliais pristato kiekvieną pasakaitę, nuvesiančią mažuosius į sapnų karalystę, lego garažą, skruzdėlyčių miestą ar pas “raudonkepurį ir storakotį” baravyką… Meno mokyklos mokinių ir dailininkų – mokytojų iliustracijos tokios pat nuostabios, kaip ir pasakaitės.

Maleravičienė Ona, Gražina. Iš visos širdies : pasakojimai apie Elektrėnų krašto žmones / Ona Maleravičienė. - Kaišiadorys : Kaišiadorių literatų klubas "Gija", 2005. - 128 p. : portr. - Tiražas 400 egz. - ISBN 9955-565-17-9 Knygoje šiltai pasakojama apie 37 Elektrėnų krašto žmones, kurie savo darbu ir gyvenimu paliko ženklius pėdsakus Elektrėnų miesto istorijoje. Pristatydama savo knygą O.Maleravičienė sako: „Mano pašnekovai – įdomios asmenybės: vieni iš jų statė Lietuvos elektrinę ir Elektrėnus, kiti kūrė gydymo įstaigas, gražino miesto, kuriam 2005 m. pavasarį sukako 45-eri metai, aplinką, mokė ir moko vaikus, sportuoja, tapo keliauja, groja, dainuoja ir pan.“ Pati autorė net 39 metus mokytojavo Elektrėnuose, tad daugelį savo pašnekovų pažįsta – mokė juos, jų vaikus ir anūkus. Nuoširdūs, jautrūs ir maloniai skaitomi pasakojimai nepaliks abejingo nei vieno į kurio rankas pateks ši knyga.

 

2005 m.

Maceina, Algirdas Kazimieras (1943-1995) Aš ne su nugalėtojais, aš - su nenugalėtais / Algirdas-Kazimieras Maceina. - Vilnius : Ūlos tėkmė, 2005. - 59, [1] p. : nuotr. - Su dedikacija (2-07/194)  A. K. Maceinos dukros Beatričės Jaroševičienės bibliotekai padovanotoje knygelėje – eilėraščiai lietuvių ir rusų kalbomis. Knygelė iliustruota nuotraukomis iš asmeninių archyvų.

Grabijolai / Neries regioninis parkas ;Vilniaus Gedimino technikos universitetas. - Kaunas : Lututė, 2005. - 48 p. : iliustr. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9955-575-86-7 Leidinyje aprašomas Neries regioniniame parke, Kazokiškių seniūnijoje esantis gatvinis Grabijolų kaimas, skaičiuojantis 300 metų, išlaikęs bendruomeniškumo tradicijas. Pažymėti kaimo architektūriniai ypatumai, nurodytos vietovės šventvietės, apylinkių archeologiniai ir kultūros objektai, išspausdinti gyventojų prisiminimai.

Jurgelevičienė, Alma. Mūsų kraštas laiko verpetuose [Vaizdo įrašas] / A. Jurgelevičienė, A. Jurgelevičius, R. Rimša. - [S. l.] : [S. n.], 2005. - 1 komp. diskas (Video MPEG-2) : spalv., gars. - Aprašyta nuo disko Tai pažintinė kelionė po Elektrėnų kraštą prasidedanti nuo akmens amžiaus. Versdami istorijos puslapius kartu su filmo autoriais, pabuvosite visose istorinėse krašto vietose, grožėsitės unikalia krašto gamta, išvysite kaip atsirado Elektrėnų miestas ir atkeliausite į dabartinę Elektrėnų savivaldybę, kuri buvo įkurta 2000 m. gegužę.

Žigutienė, Genovaitė. Didžioji tyla : miniatiūros / Genovaitė Žigutienė. - [Kaunas : Technologija, 2005] (Kaunas : "Technologijos" sp.). - 110, [2] p. : iliustr. ; 21 cm. - Tiražas 100 egz. - ISBN 9955-09-809-0 Tai trumpi kūrinėliai, kupini gyvenimiškos patirties, skaidraus džiaugsmo ir begalinės meilės mus supančiam pasauliui.

2004 m.

Elektrėnų savivaldybė - dabartis ir perspektyvos. - [Elektrėnai : Elektrėnų savivaldybė], 2004. - 24 p. - UDK: 352(474.5). Leidinys supažindina su 2000 m. įsteigta Elektrėnų savivaldybe, kuri yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Didžiųjų miestų kaimynystė čia skatina smulkųjį verslą, priemiestinio ūkio plėtrą, gražūs kraštovaizdžiai , archeologijos ir kultūros paminklų gausa – pažintinį turizmą.

Kietaviškės / [sudarė D. Gudelienė, R. Matonienė, J. Černiauskienė]. - Vilnius : Jandrija, [2004]. - 23 p. - UDK: 908.474.5. Vaškinis vieškeli, Neši mane į tėviškę. Kietaviškės.Vaivorykštė virš kryžkelės…      A.Grybauskas Knygelėje trumpai pristatoma Kietaviškių istorija, žymiausi krašto žmonės, dabartinė Kietaviškių seniūnija, bažnyčia, mokykla, biblioteka, kultūros namai, įmonės. 2004 m. kietaviškiečiai paminėjo Kietaviškių 500 metų jubiliejų.

Oi, velei būčiau pas tėvelį [Garso įrašas] : Gilučių krašto dainos / Obelėlė. - Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras : Loreta Sungailienė, p 2004. - 1 garso kasetė (45 min., 23 sek.). - (Dainos iš visos Lietuvos). - UDK: 784.4(474.5). Garsajuostėje skamba Gilučių krašto dainos, kurias atlieka Gilučių folkloro ansamblis „Obelėlė“ (vadovė Lina Janauskienė).

Gyvenimo labirintais : mokinių kūryba /sudarė Augutė Liutkevičienė ; iliustravo Aivaras Veiknys. - Vilnius : A. Varno personalinė įmonė : AMMJ, 2004 (Vilnius : Vilspa). - 73, [2] p. : iliustr., portr. ; 22 cm. - Aut.: Vida Binkulytė, Aurimas Brazys, Rasa Bulkevičiūtė, Judita Ivanova, Giedrė Jankauskaitė, Rūta Mačiulytė, Aivaras Veiksnys. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9986-491-93-2 Šiame leidinyje mokytoja metodininkė Augutė Liutkevičienė pateikia pluoštelį savo buvusių auklėtinių kūrybos.

Lapinskienė, Neringa. Virš vaivorykštės [Natos] / Neringa Lapinskienė ; [muzikos aranžuotojas D. Pulauskas ; žodžių autoriai: J. Erlickas, K. Kubilinskas, N. Lapinskienė, J. Nekrošius]. - Vilnius : Kronta, 2004 (Vilnius : Spauda). - 43, [1] p. : iliustr. ; 21 cm. - Priedai: Lapinskienė, Neringa. Virš vaivorykštės [Garso įrašas]. - Tiražas 3500 egz. - ISMN M-706253-06-0 Tai dainelių rinkinėlis vaikams, kuris pradžiugins ne vieną darželio auklėtinį, pradinių ar aukštesniųjų klasių moksleivį, mokytojus ir tėvelius. Knygoje pateiktos dainų natos. Knygelę papildo kompaktinė plokštelė, kurioje skamba įrašytos dainelių melodijos.

Matematinė kelionė po Elektrėnų savivaldybę : matematikos uždavinynas / [Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo skyrius]. - Vilnius : Kronta, 2004 (Vilnius : Spauda). - 26, [2] p. : iliustr. - Užd. aut.: Jadvyga Bernotienė, Antosė Čerkasovienė, Stasė Galiauskaitė, Zita Gliebienė, Teresa Grigorovič, Danutė Gudelienė, Elena Janavičienė, Domicelė Januškaitienė, Daiva Jonikienė, Valda Karmazienė, Danguolė Levickaitė, Aldona Stančikaitė, Povilas Tenikis. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9955-595-27-2 Tai pirmasis matematikos uždavinynas, kur spausdinami Elektrėnų savivaldybės matematikos mokytojų sukurti uždaviniai.

Mizeras, Vytautas. Akmenų byla : sakmė / Vytautas Mizeras, Vytautas Suslavičius ; [fotografijos Vytauto Suslavičiaus]. - Vilnius : UAB "Petro ofsetas", 2004. - 63, [1] p. : iliustr. - Tiražas [1000] egz. - ISBN 9955-534-58-3      „Apsilankius Orvydų sodyboje muziejuje, ilgai nepamiršti Žmogaus pastangų, ieškojimų, individualumo ir fantazijos“ – sako knygos autorius Vytautas Mizeras. Sakmė „Akmenų byla“ – mėginimas atkreipti lankytojų dėmesį į Viliaus Orvido gyvenimo apoteozę, jo sielos gelmę.

Mizeras, Vytautas. Laisvi / Vytautas Mizeras-Vitukas. - Vilnius : Margi raštai, 2004. - 72 p. : iliustr. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9986-09-266-3      Knygelės tikslas pasakyti vaikams, kad laisvės reikia mokytis iš mažens. O tėvų pareiga padėti jiems susivokti laisvame „blizgučių“ pasaulėlyje…

Žigutienė, Genovaitė. Sugrįžimai [Garso įrašas] : [poezija] / Genovaitė Žigutienė ; [skaito autorė] ; muzika Brian & Warren Bennett "Astralagy" ; garso operatorius, viršelio autorius Gediminas Žigutis. - [Lietuva] : [s. n.], [2004]. - 1 garso diskas (36 min. 17 sek.) : [stereo], skaitm. ; 12 cm + 1 lapelis (sulankst. į [4] p. : portr.)      Autorės sukurtos ir šiltai deklamuojamos eilės bei miniatiūros, praturtins kiekvieno mūsų dvasinį pasaulį…

2003 m.

Lietuvos geologijos muziejus = Lithuanian Museum of Geology / [parengė V.Baltrūnas, I.Norvaišas, A.Uginčius ; vertė G.Skridlaitė, P.Šimkevičius, J.Valiūnas ; nuotr. T.Rinkevičiaus, G.Motuzos, I.Norvaišo]. - Vilnius, 2003. - 16 p. : iliustr., žeml. Knygelė apie Lietuvos geologijos muziejų, įsikūrusį Vievio mieste (Elektrėnų savivaldybė). Apie profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinę ekspoziciją, lauko riedulių ekspoziciją.

Apie ankstesnius kraštiečių leidinius informacijos ieškokite bibliotekos kompiuteriniame kataloge

ELEKTRĖNŲ KRAŠTAS RESPUBLIKINĖJE SPAUDOJE KOVO MĖNESĮ

Straipsniai pateikti tik iš Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje prenumeruojamų leidinių

Leidiniai ir straipsniai, spausdinti juose, pateikti pagal abėcėlę

Lietuvos rytas:

Gerbutavičius, Ramūnas. Grąžinti knygos bibliotekai - nors ir vidurnaktį: [apie elektroninę savitarnos sistemą Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Klaipėdoje ir Šiauliuose]. - Iliustr. - Kultūra  // Lietuvos rytas. - 2010, kovo 27, p. 21.

Krukauskas, Modestas. Latvių ryžtas išlydė rusų milijonus: [apie Rygos ledo ritulio komandos „Dinamo” pergalę prieš Sankt Peterburgo SKA. Dariaus Kasparaičio komentaras]. - Iliustr. - Sporto arena // Lietuvos rytas. - 2010, kovo 16, p. 14.

Krukauskas, Modestas. Žvalgosi pelningo darbo: [Sankt Peterburgo SKA ledo ritulininkas elektrėnietis žaidėjas Darius Kasparaitis pasakoja ne tik apie SKA klubą, bet ir šeimą]. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 2010, kovo 20, p. 17.

Stonytė, Aistė. Po ilgų klajonių paskui brolį - savojo kelio paieškos: [apie ledo ritulininko Dariaus Kasparaičio seserį Liną Kasparaitytę ir jos kūrybą]. - Iliustr. - Posūkis // Lietuvos rytas. - 2010, kovo 20, priedas „Gyvenimo būdas”, p. 6-7.

Lietuvos žinios:

„Energija” įsprausta į kampą: [apie Elektrėnų ledo ritulio komandos „Energija” pralaimėjimą Atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate prieš Olzoniekų „Monarch”]. - Iliustr. - Sportas // Lietuvos žinios. - 2010, kovo 16, p. 12.

Respublika:

Stankevičius, Rimvydas. Laikrodis su šuneliu: [kraštiečio, savaitraščio žurnalisto pamąstymai apie nūdieną]. - Iliustr. // Respublika. - 2010, kovo 22, p. 4.

Veiknys, Aivaras. Savas niekšas geriau nei svetimas: [kraštiečio, žurnalisto mintys apie lietuvių karių misiją Afganistane]. - Portr. // Respublika. - 2010, kovo 18, p. 4.

Savivaldybių žinios:

Elektrėnai: [100-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Elektrėnų savivaldybės šimtametė Elena Sadauskienė, gyvenanti Pakalniškių kaime, Vievio seniūnijoje] // Savivaldybių žinios. - 2010, kovo 4, p. 8.

Šeimininkė:

Maleravičienė, Ona Gražina. „Gyvenime, pakelk mane ant rankų”: [literatės kūryba].- Iliustr.  // Šeimininkė. - 2010, kovo 17-23 (Nr. 11), p. 1.

Maleravičienė, Ona Gražina. [Stebiu tyrinėju delno linijų piešinį painų…]: [literatės kūryba]. - Iliustr. // Šeimininkė. - 2010, kovo 24-30 (Nr. 12), p.

Trakų žemė:

Nemeikaitė, Sigita. Dainuojanti revoliucija fotografui atvėrė kūrybos džiazą: [apie fotomenininko, buvusio trakiškio, dabar Elektrėnuose gyvenančio, Vytauto Suslavičiaus fotoparodą  „Po dvidešimties metų…”]. - Iliustr. // Trakų žemė. - 2010, kovo 20, p. 8.

Ūkininko patarėjas:

Baronytė, Vanda. Kiaušiniai - geidžiamiausia prekė?: [apie kiaušinių paklausą ir realizavimą - AB „Vievio paukštynas” generalinis direktorius Artūras Jasaitis]. - Iliustr. // Ūkininko patarėjas. - 2010, kovo 30, p. 1, 5.

Valstiečių laikraštis:

Dubovičienė, Irma. Kilni idėja apaugo įtarimų šešėliais: Koncepto kaime įsikūrusi ekologinė vaikų globos sodyba sulaukia itin prieštaringų vertinimų: [apie žemės savininkės G. Pupalaigytės nesutarimus su labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai” steigėja Elena Kubiliene. Apie piktnaudžiavimą VšĮ „Visos Lietuvos vaikai” - Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ir Gilučių k. gyventoja Dalia Krupeckienė]. - Iliustr. - Sodyba // Valstiečių laikraštis. - 2010, kovo 20, p. 7.

APIE KRAŠTĄ KNYGOSE

| 2008 m. | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. | 2004 m. | 2003 m. | 2002 m. | 2001 m. | 2000 m. |

2008 m.

Baltakis, Algimantas. Gimiau pačiu laiku : iš dienoraščių 1960-1997 / Algimantas Baltakis. - Vilnius : [Tyto alba], 2008. - 411, [1] p., iliustr. : portr., faksml. - Tiražas. - ISBN 978-9986-16-605-4 (įr.)

 Baltakis, Algimantas.1997 m. kovo 4 d., antradienis : [iš dienoraščių 1960-1997]: [apie Česlovą Kavaliauską // Gimiau pačiu laiku. - Vilnius : [Tyto alba], 2008. - P. 329-330.

Legendos pasakoja… : Lietuvos geografiniai objektai / sudarė Gitana Kazimieraitienė. - Kaunas : Šviesa, 2008 (Kaunas : Aušra). - 157, [3] p. : iliustr. ; 22 cm. - Bibliogr.: p. [158]. - Tiražas 2000 egz. - ISBN 5-430-04769-4

Mitkiškės. Akmuo su žmogaus pėda : Elektrėnų savivaldybė. - Legenda // Legendos pasakoja… - Kaunas : Šviesa, 2008. - P. 156-157.

Poezijos pavasaris : [almanachas]. - Vilnius : Vaga, 1965-. - 25 cm
2008 / almanacho sudarytojai: Gasparas Aleksa, Violeta Šoblinskaitė. - 2008 (Vilnius : Logotipas). - 271, [1] p. : iliustr. + 1 garso diskas (CD). - Priedai: Poezija ir basas [elektroninis išteklius]

Červenka, Ji??. Isos slėnis ; Pirmąkart Lietuvoje: [Kraštiečio poeto Almio Grybausko vertimas] // Poezijos pavasaris. - Vilnius : Vaga, 2008, P. 235-236.

2007 m.

Aliulis, Vaclovas. Vieno žąsiaganio istorija : pasakojimai ir pamąstymai / Vaclovas Aliulis. - Vilnius : Aidai, 2007 ( Vilnius : Petro ofsetas). - 339, [1] p., [12] iliustr. lap. ; 22 cm. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 320-339. - Tiražas [1200] egz. - ISBN 978-9955-656-42-5

 Aliulis, Vaclovas.Kun. Česlovas Kavaliauskas. - Vaclovo Aliulio prisiminimai apie kraštietį kunigą Česlovą Kavaliauską ir jo Naujojo Testamento vertimą // Vieno žąsiaganio istorija. - Vilnius : Aidai, 2007. - P. 76-84, 262-263.

Metai su Pauliumi : atsiminimai apie Paulių Širvį / sudarytojas Alfas Pakėnas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007 (Vilnius : Logotipas). - 391, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm.

Brazauskas, Viktoras."Mokykitės iš gerų poetų". - Viktoro Brazausko prisiminimai apie kraštietį poetą Vacį Bukauską ir poetą Paulių Širvį //Metai su Pauliumi. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. - P. 176-.

Laurinavičius, Jonas.Susitikimų akimirkos : naktys pas Milžiną. - J. Laurinavičiaus atsiminimai apie kraštiečio Vacio Bukausko ir Pauliaus Širvio bendravimą, poeto apsilankymą pas kunigą Nikodemą Švogžlį-Milžiną Kazokiškėse // Metai su Pauliumi. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. - P. 85.

 Tarpukario Lietuva / [Indrė Adomavičiūtė, Vilma Akmenytė, Vidmantas Daugirdas, Agnė Dulinskaitė, Gediminas Jankauskas, Jolita Kančienė, Dalia Kuizinienė, Povilas Lasinskas, Bronislovas Martinkus, Arvydas Mikalauskas, Rita Nomicaitė, Martynas Petrikas, Raimonda Simanaitienė, Stanislovas Stonkus, Mindaugas Tamošaitis, Mečislovas Treinys, Jonas Vaičenonis, Alvydas Vaitkevičius, Rūta Vaitkevičiūtė, Kęstutis Žemaitis]. - Kaunas : Šviesa, 2007 (Vilnius : Sapnų sala). - 167, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Pažinkime Lietuvą). - Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusėje. - Bibliogr.: p. 166-167. - R-klė: p. 162-165. - Tiražas 3000 egz. - ISBN 5-430-04400-8 (įr.)

Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių. - Iliustr. - 1-ojo pėstininkų D.L.K. Gedimino pulko žygio dalyvių sustojimas ties Vieviu. Buvusios demarkacinės linijos panaikinimas (1939 m. spalio 27 d.) // Tarpukario Lietuva. - Kaunas : Šviesa, 2007. - P. 24.

Visuotinė lietuvių enciklopedija / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas - Juozas Tumelis … et al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - t. : iliustr. ; 25 cm. - Virš. antr. nenurodyta. - ISBN 5-420-01486-6 (įr.)
[T.] 11 : Kremacija-Lenzo taisyklė. - 2007. - 815 p. : iliustr., portr., žml., herb. - Tiražas. - ISBN 978-5-420-01613-8

Jasėnas, Justas. [Česlovas Krivaitis]: [apie kraštietį, Žebertonių kaime gimusį, kunigą, monsinjorą Česlovą Krivaitį]. - Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 11, p. 87.

  Žirgas fotografijoje (fotografijos paroda)(2008; Dusetos)
Parodos-konkurso, ''Žirgas fotografijoje'', vykusio 2008 m. vasario 2 - kovo 6 d. Dusetų dailės galerijoje, katalogas : 2008, Dusetos = exhibition competition catalogue 'Horse in photography' : 2008 in Dusetos / Lietuvos fotomenininkų sąjunga ; sudarytojas Alvydas Stauskas. - Dusetos : Dusetų dailės galerija, 2007 (Vilnius : Standartų sp.). - 60 p. : iliustr. - Viršelio antr.: Žirgas fotografijoje = Horse in photography

Suslavičius, Vytautas. Nuotaika (Ramunė), 2000 : [fotografija]: [trumpa kraštiečio fotografo Vytauto Suslavičiaus biografija ir meninė fotonuotrauka] . - Iliustr. // Parodos-konkurso, ''Žirgas fotografijoje'', vykusio 2008 m. vasario 2 - kovo 6 d. Dusetų dailės galerijoje, katalogas. - Dusetos : Dusetų dailės galerija, 2007. - P. 19.

2006 m.

Merkys, Vytautas. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. / Vytautas Merkys. - Vilnius : Versus aureus, 2006 (Vilnius : Standartų sp.). - 479, [1] p. : iliustr., portr., žml. ; 25 cm. - Bibliogr. išnašose. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 459-479. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9955-699-42-6 (įr.)

Lietuvių kalba Vilniaus gubernijos bažnyčiose 1870-1885 m. - lent. - Minimos Kietaviškės, Vievis, Kazokiškės, Semeliškės // Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. - Vilnius : Versus aureus, 2006. - P. 80-81, 269, 336-337, 355.

Tarp vakar ir šiandien : moksleivių rašiniai konkursui "Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija" / [sudarytoja Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006 (Vilnius : Petro ofsetas). - 627, [1] p., [4] iliustr. Lap.

Už ką? - Elektrėnų "Versmės" gimnazijos moksleivių rašinys. Mokytojos V. Bukėnienė ir V. Dobrovolskienė // Tarp vakar ir šiandien. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. - P. 19-27.

Sabaliauskaitė, Živilė. Tėvynės ilgesys. - Semeliškių vidurinės mokyklos moksleivės rašinys. Mokytoja I. Černiauskienė // Tarp vakar ir šiandien. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. - P.79-82.

Lietuvos energetika / Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutas, Lietuvos TSR vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos valdyba) ; redakcinė kolegija: A. Žukauskas (pirmininkas) … [et al.]. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992 (Kaunas : K. Poželos sp.)

[T.] 4 / Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ; sudarė Jolita Daugvilienė, Juozas Martusevičius, Vilius Šaduikis. - Vilnius : Lietuvos energetikos muziejus, 2006. - 295 p. : iliustr. - Tiražas 3000 egz. - ISBN 9955-9684-1-9 (įr.)

Adomaitis, Antanas Algimantas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 146.

Alimas, Jonas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 147.

Ambrazevičius, Juozapas Algirdas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 147.

Bakučionis, Jonas : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 151.

Barkus, Stanislovas : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 156.

Birmanas, Romualdas : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 159.

Budrys, Robertas Jonas : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 161.

Charūnas, Romualdas Algirdas : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 163.

Citovič, Tadeuš : biografija. - Portr. - kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 164.

Čialka, Petras Kęstutis : biografija. - Portr. - Elektrėniečio, Lietuvos elektrinės vyr. meistro (dabar - pensininko) trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 165.

Danila, Stanislovas. - Portr. - Kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 166.

Daveikis, Feliksas : biografija. - Portr. - Lietuvos elektrinėje dirbusio (dabar-pensininko) energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 168.

Dulskis, Alfredas (1935 07 03 - 2002) : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 169-170.

Einoris, Edmundas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, Lietuvos elektrinės katilų remonto baro viršininko pavaduotojo trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 172.

Jankūnienė, Sofija : biografija. - Portr. - Lietuvos elektrinėje dirbančios kraštietės trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 188.

Jašinskas, Algimantas : biografija. - Portr. - Lietuvos elektrinės Ekonomikos skyriaus vadovaujančiojo inžinieriaus trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 189.

Kaziliūnas, Kęstutis : biografija. - Portr. - Energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 189.

Končius, Kęstutis : biografija. - Portr. - dirbo ir Kruonio hidroakuliacinėje bei Lietuvos elektrinėje // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 203.

Krajauskas, Aloizas (1936 06 24 - 1999) : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, ilgamečio Lietuvos elektrinės darbuotojo biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 203.

Kriščiūnas, Gediminas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės Tiekimo transporto skyriaus viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 205.

Kvaraciejus, Antanas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Lietuvos elektrinės Eksploatacijos tarnybos katilų ir turbinų baro vyresniojo mašinisto, pamainos viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 207.

Leipus, Povilas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės mašinų cecho viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 209.

Leskauskas, Pranas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko trumpos biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 209.

Lyberis, Rimvydas Jonas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, dirbusio Lietuvos elektrinėje, dabar - Kruonio hidrokumuliacinės elektrinės elektros laboratorijos viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 210.

Lynikas, Gediminas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Lietuvos elektrinės turbinų remonto baro viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 210.

Manomaitis, Aleksandras : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, dabar dirbančio Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 214.

Markevičius, Vytautas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Lietuvos elektrinės darbuotojo biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 215.

Matkevičius, Jonas : biografija. - Portr. - Energetiko, dirbusio Lietuvos elektrinėje, dabar - UAB "Vilniaus energija" tarnybos vadovo biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 217.

Mekas, Gintaris : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės elektros cecho viršininko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 218.

Michailovas, Jurgis : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, dirbusio Lietuvos elektrinėje, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje, dabar - pensininko, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 219.

Mikužienė, Meilutė : biografija. - Portr. - Energetikės, dirbusios Lietuvos elektrinėje, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 221.

Narbutas, Viktoras : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 227.

Narkevičius, Jonas : biografija. - Portr. - Elektrėniškio energetiko, Lietuvos elektrinės Techninio skyriaus viršininko pavaduotojo biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 227.

Norušis, Audrūnas : biografija. - Portr. - Energetiko biografija. Baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą. Dirba UAB "Vilniaus energija" // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 230.

Osipov, Ivan (1932 01 18 - 2002) : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, nuo 1965 m.- 1999m. dirbusio Lietuvos elektrinėje, biografinės žinios // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 232.

Pacharev, Viktor (1943 11 07 - 2002 02 ) : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, 1966 - 1999 m. dirbusio Lietuvos elektrinėje, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 233.

Pranskietis, Virgilijus : biografija. - Portr. - Energetiko biografija. Dirbo ir Lietuvos elektrinėje // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 238.

Semionov, Boris : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, 1962 - 2000 m. dirbusio Lietuvos elektrinėje, dabar - pensininko, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 249.

Sikorskienė, Nijolė : biografija. - Portr. - 1963 - 1992 m. dirbo Lietuvos elektrinėje sekretore, vėliau - buhaltere. Nuo 1992 m. dirba Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje vyriausiąja buhaltere // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 249.

Spudulis, Vaclovas : biografija. - Portr. - Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktoriaus biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 253.

Šebatin, Nikolaj : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, 1963 - 2002 m. dirbusio Lietuvos elektrinėje, dabar - pensininko, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 257.

Timukas, Jonas Vytautas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, nuo 1966 m. dirbančio Lietuvos elektrinėje, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 266.

Valiušis, Viktoras : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, Lietuvos elektrinės vyriausiojo ekonomisto pavaduotojo biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 276-277.

Važgėla, Edvardas : biografija. - Portr. - Baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą. Dabar - Rinkos departamento direktorius // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 279.

Vėželis, Edmundas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, Lietuvos elektrinėje dirbančio nuo 1965 m., biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 279.

Zdanavičius, Marijonas : biografija. - Portr. - Kraštiečio energetiko, 1966 - 2004 m. dirbusio Lietuvos elektrinėje, dabar - pensininko, biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 283.

Židko, Piotr : biografija. - Portr. - Lietuvos elektrinės Elektros įrengimų eksploatacijos baro budinčiojo inžinieriaus biografija // Lietuvos energetika. - Vilnius : Mokslas, 1982-1992. - [T.] 4, P. 286.

Bruveris, Jonas. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras / Jonas Bruveris. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 (Vilnius : Standartų sp.). - 591, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 34 cm. - Virš. antr. ir aut. nenurodyti. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 554-556. - Pavardžių r-klė: p. 571-591. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 5-420-01583-8 (įr.)

[Vienas žymiausių Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjų Antanas Beliukevičius] : [kraštiečio biografija]. - Iliustr. - Antanas Beliukevičius (g. 1939 m.) gimęs Kietaviškėse (Elektrėnų sav.) // Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - P. 339, 398.

Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia = Sacred art of Lithuania, 11 th - early 20th c : Lietuvos tūkstantmečio programos ir Jubiliejinių 2000 metų parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" katalogas : paroda skirta Kristaus gimimo jubiliejui bei Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto (1251) ir karūnavimo (1253) 750 metų sukakčiai / [redakcinė kolegija: pirmininkas Romualdas Budrys … [et al.]. - Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003. - t. : iliustr. ; 28 cm. - ISBN 9986-669-31-6 (įr.)

T. 4 : Auksakalystė , XIII - XX a. = Goldsmith's art, 13th - early 20th c / sudarytoja Jolita Liškevičienė. - 2006. - kn. : iliustr.

Kn. 1 : Kolekcijos = Collections. - 2006 (Kaišiadorys : A. Jakšto sp.). - 317, [3] p. : iliustr. - Aut.: Ryszard Bobrow, Vydas Dolinskas, Liepa Griciūtė, Rūta Janonienė, Jolita Liškevičienė, Ona Mažeikienė, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Aldona Snitkuvienė, Regimanta Stankevičienė, Rita Škiudienė, Rima Valinčiūtė, Dalia Vasiliūnienė, Gintautas Žalėnas. - Bibliogr.: p. 301-307. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 308-317. - Tiražas [1000] egz. - ISBN 9986-669-51-0

Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos pektoralas : Kardinolas Vincentas Sladkevičius. - Iliustr. - Kaišaidorių vyskupo Juozapo Kuktos pektoralas atiteko kardinolui Vincentui Sladkevičiui (kuris užėmė dvasininko pareigas ir Kietaviškių bažnyčioje) // Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. - Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003. - Kn. 1, P. 118.

Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos pektoralas : Kunigas Antanas Deksnys. - Iliustr. - Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos pektoraldą 1937 m. vyskupui dovanojo (aukojo) kunigas Antanas Deksnys (kuris iki 1901 m. buvo Semeliškių klebonas) // Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. - Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003. - Kn. 1, P. 118.

2005 m.

Abromiškės: [ apie Abromiškių dvarą, reabilitacinę ligoninę ] - Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 99-100.

[Ausieniškių dvaras]. - Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 100.

Aleškevičiūtė, Giedrė. Miškas ir žmogus : miniatiūra. - Iliustr. - Semeliškių vidurinės mokyklos mokinės-laureatės miniatiūra. Konsultantė - mokytoja Vaita Vitkauskaitė // Miškas ir žmogus. - Kaunas : Lututė, 2005. - P. 9.

Elektrėnai: [ apie Elektrėnų miestą: įkūrimą, bažnyčios statybą, Lietuvos elektrinę ] - Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 97-98.

Kietaviškės: [ apie Senąsias bei Naująsias Kietaviškes ] // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, 2005]. - P. 97.

Makarevičiūtė, Indrė. Miškas ir žmogus : miniatiūra. - Iliustr. - Semeliškių vidurinės mokyklos moksleivės miniatiūra. Konsultantė - mokytoja Vaita Vitkauskaitė // Miškas ir žmogus. - Kaunas : Lututė, 2005. - P. 26.

Nikodemas Švogžlys (1899 - 1985) // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 11.

Paneriai: [ apie Panerių dvarą ir turintį klasicizmo bei baroko bruožų išlikusį dvaro ponų namą ] // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 17.

Semeliškės: [ apie Semeliškių miestelį: šv. Lauryno bažnyčią, varpinę, koplyčią, vandens malūną ] - Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 96-97.

Stosiūnas, Donatas. Gyvenimo takas : miniatiūra. - Iliustr. - Semeliškių vidurinės mokyklos moksleivės-laureatės miniatiūra. Konsultantė - mokytoja Vaita Vitkauskaitė // Miškas ir žmogus. - Kaunas : Lututė, 2005. - P. 10.

Šareikaitė, Giedrė. Medis ir žmogus : miniatiūra. - Iliustr. - Semeliškių vidurinės mokyklos pradinių klasių moksleivės-laureatės miniatiūra. Konsultantė - mokytoja Vaita Vitkauskaitė // Miškas ir žmogus. - Kaunas : Lututė, 2005. - P. 11.

Vievis: [ apie miestą, cerkvę, šv. Onos bažnyčią, Kelių ir Geologijos muziejus ] - Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius : Algimantas, [2005]. - P. 100-101.

2004 m.

Klajumienė, Dalia. XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje : monografija / Dalia Klajumienė. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004 (Vilnius : Spaudos kontūrai). - 279, [1] p. : iliustr. ; 26 cm. - Santr. angl., lenk. - Pilna antr.: Aštuonioliktojo amžiaus sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje. - Bibliogr.: p. 194-199 (175 pavad.). - R-klės: p. 256-262. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9986-571-98-7

Duomenys apie XVIII a. sienų tapybą LDK sakraliniuose statiniuose : [Kazokiškių Švč. M. Marijos Nugalėtojos bažnyčia]. - Kazokiškių Švč. M. Marijos Nugalėtojos bažnyčios sienų tapybos duomenys // XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. - P. 213, 214.

[Kazokiškių bažnyčia]. - Mūrinių statinių grupei XVII a. pabaigoje (1790-1800) priskiriama Kazokiškių bažnyčia // XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. - P. 44.

Daugirdiškių koplytėlė: [ apie dvarininko Riomerio pastatydintą koplytėlę ir medinę šv. Jono Nepomuko skulptūrą ] / Algė Jankevičienė, Marija Kuodienė. - Iliustr. // Lietuvos mūrinės koplytėlės. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. - P. 82, 83, 121, 122.

Sabališkių kapinių koplytėlė: [ Koplytėlė XIX a. pirmojoje pusėje pradėta statyti kaip varpinė, o užbaigta kaip Abromiškių dvarininkų De Reusų ir Broel Pliaterių antkapis ] / Algė Jankevičienė, Marija Kuodienė ; J. Jankevičiaus nuotr. - Nuotr. // Lietuvos mūrinės koplytėlės. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. - P. 56.

2003 m.

Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai : atlasas : 1919-1940 / Krašto apsaugos ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras ; [sudarytojas Eugenijus Ivaškevičius ; redakcinė kolegija: Jonas Gečas (pirmininkas) … [et al.] ; kartografas Rimantas Žvirblis]. - [Vilnius : Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003] (Domeikava (Kauno raj.) : Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras). - 231, [4] p. : iliustr., žml. ; 33 cm. - Santr. angl. - Taip pat vartojama antr.: Atlasas. - Bibliogr. išnašose. - R-klės: p. 196-230. - Tiražas [2000] egz. - ISBN 9986-738-49-0 (įr.)

Elektrėnų savivaldybės kapinės: [Ausieniškių k., Daugirdiškių k., Jagėlonių k. ir Vievio m. kapinės, kuriose yra karių kapai].- Iliustr. // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. - [Vilnius : Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003]. - P. 24-27.

Paknys, Mindaugas. Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK : bažnytinės architektūros užsakymai / Mindaugas Paknys. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003 (Vilnius : VDA sp.). - 359, [1] p., XVI iliustr. p. : iliustr. ; 22 cm. - Santr. angl., lenk. - Bibliogr. išnašose. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 335-359. - Tiražas 700 egz. - ISBN 9986-571-97-9 (įr.)

LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. atovėjo bažnyčios ir koplyčios, sąrašai : Vievis (Jewie, Wiwien). - Vievio bažnyčios pirklausymas Vilniaus Vyskupijai 1595 m., 1651 m., 1669 m., 1717 m. // Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. - P. 275.

LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. atovėjo bažnyčios ir koplyčios, sąrašai : Vilniaus vyskupijos bažnyčios. - Kazokiškių bažnyčios priklausymas Vilniaus Vyskupijoms // Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. - P. 239.

LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. atovėjo bažnyčios ir koplyčios, sąrašai : Vilniaus vyskupijos bažnyčios. - Kietaviškių koplyčios priklausymas Vilniaus Vyskupijoms // Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. - P.

LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. stovėjo bažnyčios ir koplyčios, sarašai : Semeliškės (Sumiliszki). - Semeliškių bažnyčios priklausymas Vilniaus Vyskupijai 1595 m., 1651m., 1669m., 1717 m. // Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. - P. 263.

XVII a. LDK bažnytinės architektūros fundatorių - užsakovų sąrašas : [Beinartas Stanislovas]. - Beinartas Satnislovas pastatė filinę Kazokiškių Angelo Sargo ir šv. Mykolo titulo bažnyčią // Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. - P. 150.

2002 m.

Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės / Algimantas Miškinis ; Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo institutas. - Vilnius : Savastis, 1999- (Vilnius : IĮ "Petro ofsetas"). - t. : iliustr. - ISBN 9986-420-27-X

T. 2 : Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Kn. 1 = Cities and towns of the Eastern Lithuania. B. 1. - 2002 (Vilnius : Petro ofsetas). - 555, [1] p. : iliustr., žml. - Santr. angl., rus., vok. - Bibliogr.: p. 480-535. - Asmenvardžių ir geogr. r-klės: p. 536-552. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 9986-420-45-8

Daugai : [Semeliškės]. - Minimas Semeliškių miestelis (Elektrėnų sav.), kuriame 1919 m. stovėjo I. Želigovskio kariai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 85.

Dieveniškės : [Vievis]. - Minima Vievio NSK įmonė stačiusi standartinius namus // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 124.

Kai kurie bendrieji tyrinėtųjų gyvenviečių raidos bruožai : [Elektrėnai]. - Iliustr. - Minimi Elektrėnai, kurie atsirado jau po 1940 metų // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 12.

Kazokiškės. - Iliustr. - Kazokiškių miestelio (Elektrėnų sav.) istorija // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 346-349.

Kruonis : [Semeliškės]. - Minimas Semeliškių miestelis (Elektrėnų sav.), kuriame 1944 m. buvo įkurdintas NKVD 4-osios šaulių divizijos 298 pulko įgulos // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 181.

Kruonis : [Migonys]. - Minimas Migonių kaimas ir Migonių piliakalnis (Elektrėnų sav.) // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 167.

Onuškis : [Migučionys]. - Minimas Migučionių kaimas, kurio gyventojus (12 žmonių) sudegino enkavedistai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 206.

Onuškis : [Vievis]. - Teigiama, jog 1839 m. Vilniaus žydai apvogė Onuškio bažnyčią, keturi iš vagių prisipažino apvogę taip pat ir Punios, Vievio bei Žaslių bažnyčias // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 196.

Onuškis : [Vievis]. - Minimas Sovietų kariuomenės 1918 m. Vievio užėmimas // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 201.

Semeliškės. - Iliustr. - Semeliškių kaimo (Elektrėnų sav.) istorija // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 217-238.

Semeliškės : [minimos Kietaviškės]. - Iliustr. - Minimas kelias iš Semeliškių miestelio į Kietaviškes (Elektrėnų sav.) // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 222.

Semeliškės : [minimos Kietaviškės]. - Minimos Kietaviškės, kurias 1919 m. viduryje užėmė lenkų kariai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 228.

Senieji Trakai : [Paneriai]. - Minimi Paneriai, kuriuose 1941 m. gruodžio 22 d. buvo sušaudyta keliolika slaptosios bolševikinės organizacijos narių // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 29.

Senieji Trakai : [Semeliškės]. - Minimas Semeliškių miestelis (Elektrėnų sav.), per kurį 1812m. žygiavo italų korpuso štabas link Vilniaus // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 25.

Urbanistikos paveldo vertybių išaiškinimo metodai ir rezultatai. - Iliustr. - Minima Beižionių, Semeliškių, Kazokiškių (Elektrėnų sav.) miesteliai, kurie pagal kultūrinių vertybių statusą yra vienoje iš trijų vietų // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 16, 17.

Vievis. - Iliustr. - Vievio miesto plano schemos bei fotografijos // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 475-478.

Žasliai : [Gilučiai]. - Apie Žaslių miestelį. Minimas Gilučiuose (Elektrėnų sav.) gyvenęs knygnešys Petras Gudelis // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 413.

Žasliai : [minimos Kietaviškės ir Vievis]. - Apie Žaslių miestelį. Jame gyveno rabinas ir Žaslių kahalui riklausė Kietaviškių, Paparčių, Vievio, Gegužinės parapijų žydai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 410.

Žasliai : [Vievis]. - Minima, jog nacių okupacijos metais Žaslių apylinkė mažiau nukentėjo, nei Vievis bei Žiežmariai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. - Vilnius : Savastis, 1999-. - T. 2, P. 419.

Henrikas Kęstutis Šilgalis (g. 1944 07 16). - Projektavo Elektrėnų bažnyčią su klebonija (1990-1998). Projektavo privačius namus Elektrėnuose // Lietuvos architektai. - Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, [2002]. - P. 561.

Šilgalis, H. Švč. M. Marijos kankinių Karalienės bažnyčia Elektrėnuose, 1996. Interjeras // Lietuvos architektai. - Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, [2002]. - P. 164-165.

2001 m.

Volkaitė-Kulikauskienė, Regina. Lietuva valstybės priešaušriu / Regina Volkaitė-Kulikauskienė. - Vilnius : Vaga, [2001] (Kaunas : Spindulys). - 471, [1] p. : iliustr., žml. ; 30 cm. - Santr. angl. - Bibliogr. sk. gale. - Asmenvardžių ir geogr. pavad. r-klės: p. 449-467. - Tiražas [1500] egz. - ISBN 5-415-01498-5 (įr.) : 26,45 Lt.

Pinigai : [Mitkiškių lobis]. - Apie Mitkiškių lobį (Elektrėnų sav., Mitkiškių k.) // Lietuva valstybės priešaušriu. - Vilnius : Vaga, [2001]. - P. 333.

Rytų Lietuvos pilkapiai : [Alinkos - Raistinės pilkapynas]. - Apie Alinkos - Raistinės pilkapyną, kuris yra ant Elektrėnų marių kranto // Lietuva valstybės priešaušriu. - Vilnius : Vaga, [2001]. - P. 21.

Aliulis, Vaclovas. Česlovas Kavaliauskas (1923 07 20 - 1997 02 20) : [biografija]. - Iliustr. - Apie Vievyje bei Kazokiškėse kunigavusį teologą, poetą, Biblijos vertėją Česlovą Kavaliauską // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 9, P. 636-637.

Brukas, Algirdas. Kazokiškių-Kaugonių miškai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 9, P. 680.

Darius Kasparaitis : [trumpos biografinės žinios bei sportiniai pasiekimai]. - Iliustr. - Apie kraštietį ledo ritulininką // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 9, P. 534.

Gilučiai. - Apie Gilučių kaimą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje , 3 km į š. v. nuo Elektrėnų, seniūnijos centras // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 6, P. 657.

Gulbinaitė, Livija. Antanas Beliukevičius : [kraštietis baleto artistas, pedagogas]. - Iliustr. - Kietaviškėse gimusio baleto artisto, pedagogo biografija // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 3, P. 31-32.

Kaišiadorių vyskupija. - Žml. - Minimas Elektrėnų dekanatas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 9, P. 154-155.

Karaška, Arvydas Kazimieras. Teodoras Brazys (1870 11 20 - 1930 09 10). - Iliustr. - Kunigą, muzikologo, kompozitoriaus,tautosakos rinkėjo biografija (Kietaviškių apylinkėse rinko dainas) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 3, P. 459-460.

Kazokiškės. - Iliustr. - Apie Kazokiškių kaimą bei Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčią (archit. A. Kosakauskas) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001-. - [T.] 9, P. 680.

Atrinko vyr. bibliografė J. Volungevičienė

ŽYMŪS KRAŠTIEČIAI

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V  Z Ž

ARNATKEVIČIŪTĖ, LAIMA (g. 1955), humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. 1973 m. baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą. 1978 m. VPI įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos diplomą. 1978-1979 m. mokytojavo Trakų vidurinėje mokykloje. 1979-1986 m. dirbo redaktore Lietuvos knygų rūmuose. 1986 m. įstojo į aspirantūrą VU. Disertaciją „Lietuvių aforistika” apgynė 1990 m. Nuo 1990 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mokslinių interesų sritys - lietuvių aforistika ir eseistika. Redagavo leidinį „Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius” (2001), kartu su Ilona Čiužauskaite parengė: Vaižgantas. Raštai 14 tomas: literatūros istorija, 1899-1933 (2002). Savo straipsnius skelbia tęstiniuose leidiniuose „Lituanistica” (1998, 2000, 2003, 2005), „Žmogus ir žodis” (2000, 2001), žurnaluose „Metai” ir „Gimtasis žodis”, laikraštyje „Šiaurės Atėnai” ir kt.

BALTRUKĖNAS, LEONAS gimė 1931 04 18 Jonavoje, pašto tarnautojo šeimoje; prozininkas. 1941m., prieš pat karą, tėvai persikėlė gyventi į Vievį. Pradžios mokyklą lankė Vievyje, septintą klasę baigė Trakuose ir tais pačiais metais įstojo į Trakų mokytojų seminariją. 1959 m. įstojo mokytis į Vilniaus statybininkų mokyklą, o ją baigęs dirbo statybininku. Penkerius metus dirbo Vievio gaisrinėje. 1999 m. išleido apsakymų ir eilėraščių knygelę „UŽ HORIZONTO”. Rašo dokumentines apysakas. Kūryba spausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). 2002 m. Rytų Lietuvos kultūros centras Leoną Baltrukėną paskelbė Rytų Lietuvos literatų konkurso nugalėtoju.

BAUBA, EGIDIJUS gimė 1977 m. kovo 25 d. Elektrėnuose. Ledo ritulį pradėjo žaisti nuo devynerių metų (pirmasis treneris – Viktoras Seninas). Iki 1995 m. žaidė Elektrėnų „Energijoje” , keletą kartų buvo „paskolintas” Rygos „Dinamo”, „Berzs” komandoms. Nuo 1995 m. – Čekijoje, Opavos „Slezem” komandoje. Egidijus yra 1996 m. Pasaulio D grupės čempionato aukso medalio laimėtojas.

BAUBA, DAINIUS gimė 1972 m. sausio 10d. Kaune. Ledo ritulį pradėjo žaisti nuo aštuonerių metų (pirmasis treneris – Aleksejus Nikiforovas). Nuo 1986 m. išvažiavo į Kijevo sporto mokyklą, žaidė Kijevo „Sokol” komandoje. Nuo 1993 m. išvyko žaisti į Didžiąją Britaniją (rungtyniavo „Dumphries Vikings”, nuo 1994 m. Škotijos „Paisley Pirates”), kur yra rezultatyviausias žaidėjas. 1996 m. Pasaulio D grupės čempionate Dainius laimėjo aukso medalį.

BELIUKEVIČIUS, ANTANAS ( g. 1939 01 29 Kietaviškėse ), baleto artistas, pedagogas. 1955-59 m. mokėsi Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokykloje. 1959-61 ir 1967-81 Lietuvos operos ir baleto teatro, 1961-67 Leningrado Mažojo OBT baleto artistas. Žymesni vaidmenys: Gamašas (L. Minkaus „Don Kichotas” 1968), Rožė (C.M. von Weberio „Kvietimas šokiui” 1960), Mėlynasis paukštis ( P. Čaikovskio „Gulbių ežeras” 1965), Tėvas ( M. Čiulakio „Dviejų ponų tarnas” 1979).

Baigęs šokėjo karjerą 1981-84 mokėsi Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 1984-86 Telšių kultūros mokyklos direktorius. 1986-94 metais dėstė klasikinį šokį Vilniaus baleto mokykloje.

BLAGNIENĖ – LEONAVIČIŪTĖ, DANUTĖ (g. 1956 04 07, Kaišiadorių raj.), socialinio darbo magistrė, Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Socialinių darbuotojų asociacijos narė, LCS narė.1962-1973 m. mokėsi vid. mokykloje Elektrėnuose, 1974-1979 m. studijavo VU.1979-1986 m. Kretingos SC inž. programuotoja, 1986-1990 m. – Kretingos raj. VK plano komisijos vyr. ekonomistė, 1986-1992 m. – Kretingos raj. Globos ir rūpybos sk. vyr. inspektorė, o nuo 1992 m. – Kretingos raj. savivaldybės Socialinės paramos sk. vedėja.Lietuvos meno žymūnė (1979). Kretingos mst. Tarybos narė (1990-1995), tarybos pirmininkė (1993-1995). Su vyru Gintautu augina keturis vaikus. Gyvena Kretingoje.

BŪČYS, JUOZAPAS ( 1874 02 14(2), Gerklinės k., Ukmergės vls. – 1946 05 30, Semeliškės), kunigas, daraktorius, literatas. 1890 m. baigė Žemaitkiemio (Ukmergės r.) pradžios m-klą. Pats mokė vaikus kaimuose – daraktoriavo. 1892 m. Šešuolių klebono kun. Birento padedamas išvyko į Vilnių ir čia mokėsi privačiai. 1893 m. užsidirbo pinigų nurašinėdamas ir rankraščiu platindamas Kražių skerdynių aprašymą. 1895-1900 m. tarnavo caro kariuomenėje – grojo Maskvoje dūdų orkestre. 1901 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Pasižymėjo kaip lietuvybės skatintojas. 1906 m. įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Balstogę (Lenkija). Dar dirbo Kaukliuose, Gegužinėje, Kruonyje. Nuo 1935 - Semeliškių parapijos klebonas. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Aušroje“, „Viltyje“, „Ryte“, „Lietuvos aide“ ir lenkiškoje katalikiškoje spaudoje. Yra parašęs pjesių bei vaizdelių mėgėjų scenai: „GINTARAI“, „KŪČIOS“, „AMŽINA PASAKA“ ir kt. Miręs ir palaidotas Semeliškėse (bažnyčios šventoriuje).

BUKAUSKAS, VACYS (1937 11 27 – 1998 09 18) gimė Mijaugonių kaime (Kaišiadorių raj., dabar - Elektrėnų savivaldybė, Kietaviškių seniūnija); poetas. Jo darbo stažas neilgas: šiek tiek mokytojavo Kazokiškių aštuonmetėje mokykloje, devynerius metus triūsė Kaišiadorių, Prienų ir Šalčininkų raj. redakcijose, dar truputį hidroelektrinės budinčioje dalyje. Tai ir viskas. Niekur nepritapo, niekur jam tarnyba neteikė džiaugsmo. Nes visur susidurdavo su rutina, padlaižiavimu, biurokratizmu, veidmainiavimu, bukaprotišku socialistiniu lenktyniavimu.V. Bukauskas buvo nuolatinis skaitytojas tuometinėje Elektrėnų miesto bibliotekoje. Poezija jam buvo tarsi dievybė, širdies iškrova, kurios negali paliesti, o tik jausti. Didelį pluoštą savo eilėraščių V. Bukauskas buvo surašęs į storą sąsiuvinį ir pavadinęs jį „PAUKŠČIŲ PALYDOS”. Iš jo J. Laurinavičius atrinko eilėraščius ir sudėjo į knygą (2001). Pirmą kartą knygoje šiek tiek V. Bukausko poezijos buvo išspausdinta tik 2000 m. – Kaišiadorių raj. literatų klubo narių almanache „Gija”. 1999 m. buvo išleistas jo epigramų rinkinys „PADĖKA PAČIAM SAU”.

CECHANOVIČIUS, JAROSLAVAS (g. 1945 05 20 Vievyje). Trombonininkas, dirigentas. 1973 m. baigė Lietuvos konservatoriją (S. Paliuko trombono klasę). 1970-85 m. – Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro artistas, 1985-93 m. – dirigentas, o nuo 1993 metų – meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Sukūrė daugiau kaip 100 pramoginių ir džiazo dainų, instrumentinių pjesių, muziką spektakliui „ALISA VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE”.

CHMELIAUSKAS, JUOZAS (g. 1946 01 01, Semeliškėse). Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius, Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos prezidentas. 1964 m. baigė Žaslių (Kaišiadorių r.) vidurinę mokyklą, 1971 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. Gyvena Vilniuje.

ČEPANAS, KAJETONAS (1872, Kretuonys, Švenčionių r. – 1922 04 05, Kietaviškės), kunigas, lietuviškų mokyklų steigėjas, knygnešių ir daraktorių globėjas. Jau vaikystėje pažinojo savo kraštietį kunigą, poetą, knygnešį Silvestrą Gimžauską, kuris turėjo įtakos pasirenkant kunigystę. Baigęs 4 klases, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią 1900 baigė. Vikaravo Ikaznėje (Gudija), Žasliuose (Kaišiadorių r.), Daniuševe (Gudija), Alovėje (Alytaus r.). Atvykęs į Žaslius, susirado knygnešį Motiejų Grybauską, kuris jam iki spaudos draudimo panaikinimo pristatydavo lietuviškos spaudos. Dvylika paskutiniųjų gyvenimo metų (1910-1922) buvo Kietaviškių parapijos klebonas. Čia pastatydino mūrinę bažnyčią. Taip pat pasižymėjo kaip liaudies švietėjas. Įsteigė slaptas liet. mokyklas Guronyse, Mančiūnuose, Kareivonyse ir kt. parapijos kaimuose. Savo klebonijoje rengdavo mokytojus, pasikvietęs į pagalbą prasilavinusius žmones. Taip parengtus mokytojus siųsdavo į atokesnius sodžius, iš savo lėšų mokėdavo jiems algas. K. Čepanas palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.

ČERNIAUSKIENĖ, IRENA (1949 06 23 – 2004 02 16). Gimė Ignalinos rajone Gervelių kaime. Išsilavinimas aukštasis pedagoginis. Nuo 1971 m. iki mirties dirbo Semeliškių vidurinėje mokykloje. Be jos žodžių neprasidėdavo nė vienas renginys ne tik mokykloje, bet ir seniūnijoje. Rašė poeziją. Ją spausdino laikr. „Elektrėnų žinios”. Keletas eilėraščių išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). Redagavo leidinėlį „SEMELIŠKĖS” (2001).

DACIENĖ – PAKALNYTĖ, SIGITA gimė Elektrėnuose; dėstytoja, tautodailininkė. Baigusi Vilniaus statybos technikumą ir įgijusi technikės-architektės specialybę, dirbo Maskvos techninės estetikos mokslinio in-to Vilniaus filiale. 1980 m. ištekėjusi persikėlė gyventi į Žemaitijos sostinę Telšius. Kūrybinga moteris dėstytojauja Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokykloje, vadovauja vaikų folkloriniam ansambliui Telšių vaikų su negalia centre, dalyvauja Žemaičių etnoso bendrijos folklorinio ansamblio ,,Insula” veikloje. Kartą pamačiusi knygoje gražų karpinį, įsižiūrėjo į jį ir pačiai parūpo karpyti. Sigita karpo dažniausiai liaudies meno, gamtos motyvais. Pirmą kartą savo darbus parodė 1982 m. Jaunųjų liaudies meistrų kūrybos parodoje Vilniuje. Tais pačiais metais Sigita tapo Liaudies meistrų draugijos (dabar ji vadinasi LTS) nare. 1997 m. S. Dacienė išrinkta LTS Telšių skyriaus pirmininke. Dalyvavo daugelyje parodų, surengė nemažai personalinių parodų. S. Dacienės karpinys tapo Telšių literatų klubo ,,Šatrija” simboliu, o vingiorykštės šakelė –Plungės literatų klubo „Vingiorykštė” simboliu. Ji sukūrė karpinį-emblemą tarptautiniam vaikų folkloro festivaliui „Aš pasiejau veina popa”. Išleistas S. Dacienės parengtas karpinių albumas „Karpiniai” (2002).

DOBROVOLSKIENĖ, VILIJA gimė 1957 06 01 Jurbarke. Mokytoja. Daug gražių vaikystės dienų praleido Rotuliuose ir Pašventėje – kaimuose, kurie iki šiol primena naminę duoną, medų, patvinusio Nemuno lankas, žalius pušynus. 1980 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo Vievyje, dabar – Elektrėnų „Versmės” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. 2002 m. priimta į Nepriklausomų Rašytojų Sąjungą. 2003 m. tapo LNRS V vasaros poezijos šventės diplomante. V. Dobrovolskienė parengė 5-12 kl. moksleiviams skirtą knygelę „LIETUVIŲ KALBOS UŽDUOTYS” ir kartu su bendraautore Danute Liutkevičiene – Morkūnaite išleido knygą - į pagalbą mokiniui ir mokytojui - „LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS TESTAI”. Vilija Dobrovolskienė – Telišauskaitė 2001 m. išleido lietuvių klb. pratybų knygelę, skirtą pradinių kl. moksleiviams, „MANO BROLIAI – MĖNESIAI” bei „LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS TESTAI IR UŽDUOTYS” (5-12 kl. moksl.). 2003 m. išleista užduočių, testų bei diktantų knyga 5-12 kl. moksleiviams „MOKOMĖS SKYRYBOS“. Tais pačiais metais pasirodė su Aldona Augustinaitiene sudaryti „LIETUVIŲ KALBOS TESTAI 4 KLASEI“. Mokytoja rašo straipsnius į laikr. „Elektrėnų žinios”. Kuria prozą, eiles, šventinius (proginius) scenarijus. Keletas eil. išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) bei almanache „LAIKO ŽENKLAI“ (2003). 2002 m. V. Dobrovolskienė išleido savo pirmąją poezijos rinktinę „IŠ ILGESIO TAS VAKARAS”. Vilija dalyvavo sudarant Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachą „LAIKO ŽENKLAI” (2003), kuriame išspausdinta ir keletas jos eilėraščių.2005 metais išleistos 3 autorės lietuvių kalbos testų knygelės bei su mokytoja Laima Ručinskiene sudaryti „DIKTANTAI: 5-12 KLASĖMS“.

GALINIENĖ, DANGUOLĖ gimė 1952 03 15 nedideliame Dzūkijos miestelyje Lazdijuose. Studijavo Kauno politechnikos in-to Automatikos fakultete informacinių skaičiavimo mašinų specialybę. Išsipildė sena D. Galinienės svajonė – tapo mokytoja (mama labai norėjo, kad studijuotų Pedagoginiame institute). 1993 m. ji baigė teologijos kursus ir atėjo dirbti į mokyklą – liudyti tikėjimą. Dirbo Elektrėnų „Versmės” gimnazijoje, vadovavo Elektrėnų vaikų globos namams. Šiuo metu dirba mokytoja Kietaviškių pagrindinėje mokykloje. Nugriebusi laisvesnę valandėlę, kuria. Tai proginės, religinės mintys. Bendradarbiauja laikr. „Elektrėnų žinios”. Jos kūrybą rasime Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003).

GRYBAUSKAS, MOTIEJUS (1857-12-26 – 1928-04-24) gimė ir visą amžių pragyveno Gilūšio kaime, Kietaviškių apylinkėje (Elektrėnų sav.); knygnešys, lietuviško žodžio brangintojas. Jis vienintelis visame kaime mokėjo skaityti ir rašyti. Aplinkiniams jis buvo labai reikalingas - kam laišką gautą iš svetur perskaityti, kam parašyti, ką pamokyti lietuviškų poterių… M. Grybauskas palaikydavo ryšius su kunigais, padėjo statyti Kietaviškių bažnyčią, pradinę mokyklą. Jis apsimesdavo statybininku ir išvykdavo su didžiuliu krepšiu „uždarbiauti” į Tilžę, deja, grįždavo nuvargęs, apiplyšęs, sublogęs, bet ne tuščiomis. Įrankių dėžė būdavo su dvigubu dugnu, kur slėpdavo lietuvišką spaudą, maldaknyges. Knygas ir brošiūras perduodavo Kietaviškių klebonui Silvestrui Gimžauskui arba Vievio vaistininkui Jurgiui Milančiui, su kuriuo bendradarbiavo. Apie keliones į Tilžę ir kitus aplankytus miestus knygnešys rašė eilėmis, vieną jų anūkė Apolonija Grybauskienė prisimena ir dabar. M. Grybauskas per savo gyvenimą spėjo padaryti daug darbų, kuriuos aplinkiniai gyventojai mena ir dabar. Knygnešiui 1936 m. birželio 14 d. buvo pastatytas antkapis – paminklas Peliūnų kapinėse. Ant jo užrašyti žodžiai: „Knygnešiui, lietuvybės žadintojui, pirmam Kietaviškių šaulių būrio šauliui”. Tai derama pagarba šiam iškiliam žmogui.

GRUZDIENĖ, BIRUTĖ gimė 1930 11 06 pasakiško grožio Zarasų krašte; poetė, mokytoja. Gimtajį Salaką supa ežerai, ežerėliai. Iš Luodžio savo kelią pradeda Šventoji. Kalnai, piliakalniai, apipinti legendomis, pušynėliai, miškai anksti pažadino kūrybinę kibirkštėlę. Gimnazijoje rašė eiles, noveles, miniatiūras. Žiupsnelis kūrinėlių išspausdinta Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos leidinėlyje „TIES RUGSĖJO TAKU” (1996). 1997 m. „Šiaurės Lietuva” išleido kūrybos rinkinį „SUDEGINTŲ ŽODŽIŲ PELENAI”, 2001 m. išleista eilėraščių ir miniatiūrų knygelė „VAKAROP”, 2002 m. – „SUTEMOS”. Autorės kūryba buvo publikuota Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI”, „Zarasų krašte”, Trakų raj. laikraštyje „Galvė”, „Tremtyje” ir kt. Gyvena Vievyje .

GUDELIENĖ, DANUTĖ gimė 1945 10 05 Seibutų kaime, Kaišiadorių raj.; mokytoja metodininkė, kraštotyrininkė. 1959 m. baigė Surgautiškių septynmetę m-klą, 1963 m. – Kauno 8-ąją vid. m-klą (Saulės gimnaziją). VPI studijavo matematiką. 1965 m. pradėjo dirbti Kietaviškių aštuonmetėje m-kloje, kur dirba iki šiol. 1984m. įkūrė m-klos Kraštotyros muziejų, kuriam sėkmingai vadovauja. Organizuoja jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijas, ruošia knygnešių krivūles, prižiūri knygnešio M. Grybausko kapą, bendrauja su knygnešio anūke A. Grybauskiene, rašytoju J. Kralikausku, renka kraštotyrinę medžiagą ir ją reklamuoja. Nuo 1995 m. vadovauja Skautų draugovei. Mokytojos iniciatyva pastatytas koplytstulpis Kareivonių km., rašytojo J. Kralikausko atminimui. D. Gudelienė - viena iš knygos „KIETAVIŠKĖS” (1998) sudarytojų.

D. Gudelienė, kartu su jaunaisiais kraštotyrininkais, surinko Kietaviškių krašto medžiagą ir apibendrino rinkiniuose: „KAIŠIADORIŲ RAJ. KIETAVIŠKIŲ KAIMO ISTORIJ” I, II d., „KIETAVIŠKIŲ KOLŪKIO ISTORIJA” (1949 –1974), „KIETAVIŠKIŲ MOKYKLOS ISTORIJA” (1781–1922 ir 1922–1976) 2dalys, „KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 75–metis” (1922–1997), „KIETAVIŠKĖS ŽEMĖLAPIUOSE”, „KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAVARDĖS IR JŲ PAPLITIMAS”, „MOKINIŲ VARDAI IR JŲ PAPLITIMAS”, „KIETAVIŠKIŲ SENIŪNIJOS GYVENTOJŲ VARDAI IR JŲ PAPLITIMAS”, „KIETAVIŠKIŲ VALSČIUS” (1918 –1935), „KNYGNEŠIŲ KRIVŪLĖ”, „KNYGNEŠYS MOTIEJUS GRYBAUSKAS”, „JUOZAS KRALIKAUSKAS” ir kt.

D. Gudelienė yra viena iš knygos „Elektrėnai” bendraautorių. Ji parašė skyrių „Kietaviškių seniūnija”.

GUDELIS, PETRAS ( 1864 V 14 Gilučių k. – 1924 VII 20) Palaidotas Gilučių kapinėse. Valstietis, knygnešys. Buvo mažaraštis, bet šviesus žmogus.Gabenti ir platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1889 m. Vykdė tiesioginius Žaslių klebono Kazimiero Kybelio nurodymus, kuris į lietuviškos spaudos platinimą buvo įtraukęs nemažai parapijiečių. Į Tilžę P. Gudelis vykdavo 2-3 kartus per metus, kelionė užtrukdavo iki dviejų savaičių. Parsigabendavo labai daug spaudos: maldaknygių, laikraščių, , kalendorių. Slėptuvę buvo įsirengęs klėties pamatuose. Dalį parsineštų spaudinių platindavo pats Paparčių, Korsakų, Kaugonių ir kt. Aplinkiniuose kaimuose, kitą dalį perduodavo platinti Vincentui Frankoniui, taip pat savo kaimo gyventojai Onai Madzikauskaitei ir kt. Palaikė ryšius su Augustinu Janutėnu, J. Milančiumi ir kt. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su Vincu Balasevičiumi, iš kurio, esant reikalui, gaudavo lietuviškos spaudos. Elekmentoriais aprūpindavo daraktorę Rozaliją Patkevičaitę ir kt. Žandarams įkliuvęs nebuvo, nors namie kratų būta. P. Gudelis laikė nemažai bičių, medų veždavo parduoti į Kauną ir už gautus pinigus pirkdavo lietuviškų knygų.

GUDYNAS, PRANAS ( 1900 Gilučių k. – 1929 05 06 Kaune) – LR premjero prof. A. Voldemaro adjutantas, aviacijos kapitonas. Buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją, studijavo teisę, baigė Aukštųjų karininkų kursų Aviacijos skyrių Kaune. Kaip labai sąžiningas ir pareigingas karininkas buvo paskirtas tuometinio Lietuvos Respublikos premjero ir laikinai einančio užsienio reikalų ministro pareigas prof. Augustino Voldemaro adjutantu. 1929 05 06 prof. A. Voldemaras su žmona Matilda ir mažamečiu sūnėnu, lydimi adjutanto P. Gudyno ir Krašto apsaugos ministro adjutanto kapitono L. Verbicko, atvažiavo prie Valstybės teatro (dabar – Muzikinis teatras), kur turėjo koncertuoti iš Maskvos atvykęs Aleksandro Glazunovo kvartetas. Kai premjeras priartėjo prie teatro, pasigirdo šūviai. Vyr. leitenantas P. Gudynas iš karto sukniubo. M. Voldemarienei buvo peršautas paltas ir suknelė, o pats A. Voldemaras liko kulkų nepaliestas. Sužeistieji buvo nuvežti į ligoninę, o vyr. leitenantas P. Gudynas su peršauta galva gulėjo nebegyvas. Kauniečiai audringai reagavo į šį teroro aktą. Kitą dieną tūkstančiai žmonių susirinko prie Įgulos bažnyčios ir pasmerkė žudikus. Prezidentas A. Smetona vyr. leitenantą P. Gudyną po mirties apdovanojo 1-osios rūšies 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi ir suteikė jam kapitono laipsnį. Pranas Gudynas palaidotas Veiverių kapinėse.

 JUKNELIENĖ, VIDA gimė 1949 09 01 Šilutės rajone, Sauguose; tautodailininkė, Elektrėnų ,,Versmės” gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė. 1967 m. baigė Vainuto vidurinę mokyklą, vėliau – Šiaulių pedagoginį institutą. Būdama studentė, pradėjo domėtis rankdarbiais. Įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, 1971 m. Marijampolėje pradėjo dirbti pedagoginį darbą. Nuo 1975 m. buities darbų mokytoja dirba Elektrėnuose. Dirbdama šį darbą, V. Juknelienė plačiau susidomėjo tautodaile, įvairiomis atskirų tautodailės sričių technologijomis: darbais iš šiaudų, gobeleno audimu, popieriaus karpiniais, juostų rišimu, beraščių juostų audimu, velykinių margučių marginimu. Nuo 1995 m. Vida Juknelienė yra Tautodailininkų sąjungos Vilniaus krašto bendrijos narė. Jos autoriniai darbai eksponuojami mokyklos, miesto, savivaldybės ir respublikinėse parodose. 1995 m. birželio–liepos mėn. Vilniuje, Vytenio tautodailės galerijoje tautodailininkės darbais grožėjosi Marijos Adomavičienės gimimo jubiliejui skirtos parodos lankytojai. 1996 m. gegužės mėn. dalyvavo parodoje „Vilnijos krašto tautiniai drabužiai ir jų priedai”. 1999 m.- velykinėje parodoje Punske (Lenkijoje). Tų pačių metų liepos 11-18 d. – Rytų Aukštaitijos siuvinėtojų seminare Naujasodyje (Molėtų raj.). 2001 m. kovo – balandžio mėn. V. Juknelienės rankdarbiai buvo eksponuojami Vilniaus Nacionalinės tautodailės muziejuje. V. Juknelienės kūrybinė veikla labai plati. Labai gerai įvertinti tautodailininkės rankdarbiai, siuvinėti adinuke. Sukūrė kolekciją „Senovės lietuvių moterų drabužiai”, keturis drabužių komplektus pagal metų laikų aprašymus pateiktus R.Volkaitės – Kulikauskienės knygoje „Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai”. Tautodailininkė padėjo sukurti drabužius „Rungos” etnografiniam ansambliui. Ji atgaivina pamirštus šeimos švenčių papročius ir apeigas ir visa tai perduoda jaunajai kartai.

JURGAITIS, JULIUS gimė 1927 m. gegužės 25 d. Pavilionių kaime (Merkinės valsčiuje). Baigęs Pavilionių pradinę mokyklą, mokėsi Alytaus ir Merkinės gimnazijose, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, bet nebaigė dėl tuometinės valdžios represijų. Vėliau neakivaizdžiai baigė Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Muzika ir daina Juliui buvo gyvenimo pašaukimas ir prasmė. Pirmoji darbovietė – Tauragnų vidurinė mokykla. Vėliau Julius tapo pirmuoju Vievyje įsteigtos muzikos mokyklos mokytoju. Vakarais repetuodavo su Vievio vid. mokyklos choru, kuris 1960 m. rajoninėje apžiūroje buvo pripažintas geriausiu. Elektrėnuose Julius subūrė mišrų bei 60-ties vyrų chorus. Pasivadinęs „Senio dzūko“ slapyvardžiu rašė to meto spaudoje. J. Jurgaitis 45-erius savo gyvenimo metus paskyrė pedagoginiam darbui. Jis buvo pirmasis Elektrėnų muzikos mokyklos direktorius. 33 metus vadovavo Elektrėnų kultūros centro chorams, kurių dainos skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Po Juliaus mirties (1995 m.) vyrų ir moterų chorams diriguoja jo žmona Rita.

KASPARAITIS, DARIUS gimė 1972 10 16 Elektrėnuose; ledo ritulininkas, olimpinių žaidynių čempionas. Sportinę karjerą pradėjo Elektrėnuose (Pirmasis treneris -J. Nikiforovas). 1988-1992 m. žaidė Maskvos „Dinamo” (Rusija) klube. 1992 m. su NVS rinktine tapo Albervilio olimpiados čempionu, iškovojo auksą pasaulio jaunimo pirmenybėse, išrinktas geriausiu žaidėju. 1998 m. Nagano sidabro olimpinių medalių laimėtojas (žaidė su NVS ir Rusijos komandomis). 2002 m. su Rusijos rinktine iškovojo Solt Leik Sičio olimpinių žaidinių bronzą. D. Kasparaitis rungtyniauja Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL). 2002 m. birželio 2-ąją pasirašė 6 metų 25,5 mln. JAV dolerių vertės sutartį su „New York Rangers” klubu. Elektrėnietis įregistravo Lietuvos ledo ritulio paramos fondą, per kurį remia Elektrėnų sporto mokyklą bei nacionalinę rinktinę.

KAVALIAUSKAS, ČESLOVAS (1923 07 20 –1997 02 20) gimė Pumpėnuose (Pasvalio raj.), mirė ir palaidotas Vievyje (Elektrėnų sav.); vertėjas, teologas, poetas. 1946 m. baigė Kauno kunigų seminariją, kunigavo Kelmėje, Žasliuose ir kitur. Slapčia teikė patarnavimus partizanams. 1950 m. suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Molėtuose. 1966-67 m.. Kaišiadorių vyskupijos kancleris. Rūpinosi liet. moderniosios teologijos kūrimu, plėtojo mokslo ir tikėjimo sąsajas. Išleido „ Trumpą teologijos žodyną” (1992), straipsnių rink. „ Teologija šiandien” (1995), parašė veikalą „Tarp fizikos ir teologijos” (1998), paskelbė keliasdešimt straipsnių. Tyrinėjo autentiškus Šv. Rašto tekstus, jų šaltinius, semantiką ir poetiką. Iš senosios graikų k išvertė „ Naująjį testamentą” (1972), vertė „ Senąjį testamentą”. Versdamas siekė lietuviškų atitikmenų, semantinio stilistinio tikslumo, daug dėmesio skyrė poetiškiausioms knygoms, ypač „ Giesmių giesmei”. Parašė eilėraščių, rankraščiais paliko jų rink. „ Mėlynas kryžius” (1954-55), „IŠ MEILĖS LYRIKOS” (1958-59), „RUDENS ETIUDAI” (1967) ir kt. Išleido poezijos knygą „PAŽADĖTOJI ŽEMĖ” (2000). Poetinėje kūryboje dominuoja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje. Išvertė E. A. Poe, R. Kiplingo ir kt. poezijos.

 LEBEDNYKAITĖ, ŽIBUTĖ gimė 1974 07 08 Vievyje. Baigusi Vievio vid. m-klą, įstojo į Vilniaus konservatoriją (studijavo chorinį dirigavimą). Vėliau studijas tęsė Lietuvos muzikos akademijoje. Pastaruoju metu dirba Vievio meno mokykloje, vargonuoja Vievio Šv. Onos bažnyčioje. Keletą metų bendradarbiavo su Trakų raj. laikraščio ,,Galvė” redakcija, dabar - su laikr. ,,Elektrėnų žinios” redakcija. Straipsnių yra paskelbusi: „7 meno dienose”, „Dienovidyje” , „Šiaurės Atėnuose”, „Lietuvos muzikologijoje”, „Gamoje” ir kitur. Keletą prozos ir poezijos kūrinių išspausdino Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) ir Elektrėnų sav. literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003).

 MAČIULIS, VACLOVAS gimė 1927 09 06 Šiaulių apskrityje. Mokėsi Vilniaus pedagoginiame in-te ir Maskvoje. Apie trisdešimt metų dirbo Vievio vid. mokykloje mokytoju. Šiuo metu pensininkas. Rašo prozą. Mėgsta turistines keliones pėsčiomis, taip, pasak autoriaus, galima geriau pažinti ir pajusti gamtos grožį. Jo kūrybą spausdino Trakų raj. laikr. „Galvė”, Trakų literatų kūrybos almanachas „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) bei Elektrėnų sav. literatų kūrybos almanachas „LAIKO ŽENKLAI” (2003).

MALERAVIČIENĖ, ONA GRAŽINA gimė 1936 07 16 Jiezne; mokytoja, prozininkė. Baigė Jiezno vid. m-klą. Vilniaus pedagoginiame institute įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Nuo 1966 m. gyvena Elektrėnuose. Dirbo Elektrėnų „Ąžuolyno” vid. mokykloje. Rašo kelionių apybraižas, dokumentines noveles, miniatiūras. Bendradarbiauja su laikr. „Elektrėnų žinios”. Keletas miniatiūrų išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001). Kūryba spausdinta ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). 2005 m. vasarą išleista pirmoji autorės knyga „IŠ VISOS ŠIRDIES‘. Tai pasakojimų apie žinomus Elektrėnų krašto žmones rinkinys.

MALŪKAS, EDMUNDAS gimė 1945 04 15 Ylakiuose (Skuodo raj.); prozininkas. Baigė Lietuvos veterinarijos ak-ją ir Maskvos patentologijos in-tą . Romanų „KRAUJO SKONIS” (1992), „JUODIEJI ŽELMENYS” (1993), „MOTERS KERŠTAS” (1994), „ŠIUKŠLYNO ŽMONĖS” (1995), „MIGLA” (D. 1-2, 1997, 1999), apsakymų kn. „VILKO DUONA” (1998) detektyvinės fabulos grindžiamos jau nepriklausomoje Lietuvoje atsiradusių socialinių tipų, elgsenos būdų, buities realijų medžiaga (mafijos bosai, sekso biznis, vagių gildija). Kai kurie romanai susilaukė trečio ir ketvirto leidimo. 2002 m. išleido romaną „DUŽENOS”. 2004 m. dienos šviesą išvydo istorinis romanas „KARALIENĖ BARBORA”. Rašytojas gyvena Keliakiemio kaime , Elektrėnų sav.

MAŽEIKA, ZIGMAS gimė 1957 m. spalio 6 d. Šakių rajone; tautodailininkas. Tėvas buvo stalius – statybininkas, auksinių rankų meistras. Turėjo savo dirbtuvėles, pilnas įvairiausių įrankių, daugiausia paties pasidarytų. Matyt, tas medžio kvapas su krauju persidavė Zigmui. Pirmoji drožyba nebuvo įmantri, birbynę, tai kokią lazdą nusitvėręs gražino. Nebuvo ir kas pamoko, pataria. Z. Mažeika baigė Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą Kudirkos Naumiestyje, mokėsi muzikos mokykloje, vėliau - Vilniuje, tarnavo tuometinėje Tarybinėje Armijoje. Tik iš jos grįžęs ir įsidarbinęs Telšių ,,Masčio” trikotažo fabrike, rimtai kibo į drožybą, paskatintas vieno liaudies meistro. Žemaičiai nuo seno garsėjo savo klumpdirbiais ir kitais meistrais. Z. Mažeika 1985 m. surengė pirmąją drožinių parodą. Geri atsiliepimai paskatino „graužti” medį ir toliau. Su darbais dalyvavo Kietaviškių „Amatų dienoje”, Kaišiadoryse, Kaune. 2002 m. Z. Mažeika priimtas į Lietuvos Tautodailininkų Sąjungą. 2003 m. surengė parodą Liutonių kaime (Kaišiadorių raj.), Kietaviškių pagr. mokykloje. Tautodailininko darbai buvo eksponuojami liaudies amatų parodoje Kaišiadoryse, Elektrėnuose. Jis turi daug planų , nori surengti dar ne vieną personalinę parodą. Šiuo metu Kietaviškių pagr. mokykloje dėsto technologijas ir savo patirtį perduoda vaikams.

MEDZIKAUSKAITĖ, ONA ( 1869 VII 27, Gilučiai ). Valstietė, knygnešė. Tėvai – ūkininkai. Knygnešys Petras Gudelis, sulaukusią septyniolikos metų Onutę, pamokė lietuviškai skaityti ir šiek tiek rašyti. Pasiūlė jam talkinti, platinant lietuvišką spaudą.Paėmusi knygas iš su P. Gudeliu sutartos vietos , vadinamos “gojeliu”, nunešdavo į Gelvonus, Širvintas ir kt. Pasiekdavo ir Vilnių.Dažniausiai atiduodavo kunigams K. Kibeliui, S. Šlamui, S. Stakelei ir kt. Eidavo su draugėmis į aplinkinių parapijų bažnyčias giedoti. Nepritariantys jos veiklai kaimynai tėvams pareiškė, kad jų dukrą Oną užmuš, o namus sudegins. Nenorėjusi atsisakyti ir toliau platinti lietuvišką spaudą, paliko namus.Gyvendavo klebonijose arba pas gerus žmones, toliau platino knygas, giedodavo bažnyčiose, dirbdavo įvairius ūkio darbus (ausdavo ir pan.). Po spaudos panaikinimo kurį laiką gyveno Vilniuje , priklausė Zitiečių tarnaičių draugijai. Vėliau apsigyveno Žasliuose. Neištekėjo. Nuo 1937 m. kaip pasižymėjusiai veikėjai knygnešei buvo paskirta 20 Lt pensija.

MEDŽIŪNAS, ADULIS gimė 1949 03 08 Šiaulių raj. Kubelių kaime; dailininkas. Mokėsi Joniškio raj. Gaižaičių pradinėje m-kloje, vėliau Žagarės aštuonmetėje m-kloje. Baigė Šiaulių pedagoginio instituto piešimo specialybės kursą. Dirbo Šiaulių Kultūros sk. vyr. dailininku-metodistu, įkūręs ,,Dailės” dirbtuves, tampa šių dirbtuvių vyr. dailininku, įstoja į jaunųjų dailininkų draugiją. 1976 m. dailininkui pasiūlomas darbas Trakų raj. Abromiškių dvare (dabar Elektrėnų sav.) įsikūrusiose dirbtuvėse. Nusipirkęs netoli dvaro seną, apleistą namą ir jį savo rankomis sutvarkęs, apsigyveno jame su visa šeima. Potraukis menui ir kūrybai atsirado dar vaikystėje. Nors A. Medžiūnui artimiausia akvarelė, tačiau yra išbandęs jėgas ir kitose meno srityse. Dailininko iškaltų skulptūrų iš marmuro ir granito išvysime Kauno, Šiaulių, Elektrėnų kapinėse. Trakų kapinėse stovi menininko išdrožtas koplytstulpis, skirtas tremtinio kapui. Vievyje geologijos muziejaus ant Kernos saugyklos sienos kabo milžiniškas medinis bareljefas „Velnias nešė akmenį”. Kauno raj. Seredžiaus bažnyčią puošia paveikslas „Kristus ramina jūrą”. Personalines parodas A. Medžiūnas pradėjo rengti 1976 m. Dalyvavo Respublikinėje akvarelės darbų parodoje Kaune 1988 m., 17-toje Lietuvos akvarelės darbų parodoje 1999 m., LR nepriklausomybės atkūrimo 10–mečiui skirtoje parodoje 2000 m. ir daugelyje kt. parodų „Lango”, „Arkos” galerijose, Dailininkų sąj. rūmuose ir t.t.

MILANČIUS, JURGIS (1869 04 18 – 1956 05 09) gimė Suvalkijoje; vaistininkas, knygnešys. Aukštuosius farmacinius mokslus baigė Varšuvos universitete. Grįžęs į Lietuvą Vievyje atidarė vaistinę, dirbo joje su pertraukomis iki 1940 m. Gūdžiais spaudos draudimo metais J. Milančius visomis išgalėmis gaivino Vilniaus krašte beužgęstančią lietuvių kalbą. Palaikė glaudžius ryšius su J. Basanavičium ir kitais to meto lietuvybės šaukliais. Kukli vaistinė, kuri kartu ir vaistininko šeimos gyvenamasis būstas, tampa dar ir knygnešių susitikimų vieta ir draudžiamos spaudos slaptaviete. Milančius itin artimai bendravo su žymiausiu Kietaviškių (Kaišiadorių raj., dabar - Elektrėnų sav.) knygnešiu Motiejumi Grybausku. Platindamas lietuvišką spaudą, J. Milančius kovojo už lietuvių kalbos grąžinimą į bažnyčias. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įkūrė Vievyje pirmąją lietuvišką mokyklą ir buvo pirmuoju jos vedėju. Už lietuvišką veiklą, apie 1905 m., gubernatoriaus buvo nuspręsta Milančių ištremti, bet nuosprendis neįvykdytas. 1908 m. gruodžio 29 d. J. Milančius išrenkamas Lietuvos mokslo draugijos Vilniuje nariu. 1907-1910 m.m. Vievio vaistininkas J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskaitei – Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida”. Pats J. Milančius 1906 m. bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, „Lietuvos ūkininke”, „Viltyje”, dažniausiai pasirašinėjo Dzūko Trakiečio arba Jurgio Dzūkelio slapyvardžiu. J. Milančius parašė ir atskirais leidiniais išleido kūrinėlius: Dzūkas Trakietis. Lietuvos žvaigždutė. -1907. – 4 p. Po metų – leidinėlį: Jurgis Dzūkelis . Lietuvos žvaigždutė.- 1908. –30 p. Tai poezijos ir tautosakos rinkinėliai ir du jo atlikti vertimai: A. Mickevičiaus „Nėris” ir L. Kondratavičiaus „Karžygiai kernaviškiai”. 1926 m. išėjo trečias leidinėlis: Dzūkas Trakietis. Pilėnų didžiavyris. – 22 p. J. Milančius aktyviai dalyvavo vietos savivaldos, Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų veikloje. Buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Vyčio kryžiumi (be kardų). Šiuos apdovanojimus jis labai vertino. J. Milančius palaidotas Vievio miesto kapinėse. 1990 m. vasario 16 d. Vievyje, prie J. Milančiaus namo (Vilniaus g. 38), iškabintos dvi memorialinės lentos: knygnešiui, lietuvybės puoselėtojui J. Milančiui ir rašytojai Lazdynų Pelėdai. Viena Vievio gatvių pavadinta Jurgio Milančiaus vardu.

MILKAMANAVIČIENĖ, VILIJA gimė 1962 04 24 Trakų rajone, vaizdingose Aukštadvario apylinkėse. Baigė Onuškio vid. m-klą. Nuo ketvirtos klasės svajojo tapti lietuvių kalbos mokytoja. Stebuklas įvyko – svajonė išsipildė. Dabar dirba mokytoja senas humanitarines tradicijas puoselėjančioje Elektrėnų „Ąžuolyno” vid. m-kloje. Rašyti pradėjo studijuodama Vilniaus pedagoginiame in-te. Kūrybą spausdino Trakų raj. lakr. „Galvė”, Elektrėnų sav. laikr. „Elektrėnų žinios”, žurnale „Viltys”. Keli eil. išspausdinti Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „TIES RUGSĖJO TAKU”, keletas – Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) bei Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). V. Milkamanavičienė yra respublikinės mokytojų literatų draugijos ,,Spindulys” narė. Vilija turi ryškų literatūros kritikės talentą.

NOREIKA, PRANAS gimė 1927 10 15 Radviliškio raj. Aukštelkų kaime; Lietuvos nusipelnęs inžinierius. 1950 m. baigė Kauno politechnikumą, 1955 m. – politechnikos institutą (elektrotechniko inžinieriaus spec.). Dirbo Petrašiūnų VRE, LTSR MT Reikalų valdybos referentu. 1960 m. P. Noreika paskirtas statomos didžiausios Respublikoje Lietuvos elektrinės statybos direktoriumi, nuo 1962 m. - elektrinės direktorius. Gyvena Elektrėnuose. 1965 m. P. Noreikai suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas, Socialistinio darbo didvyris (1966). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (2001). Įrašytas į Elektrėnų savivaldybės garbės piliečių knygą (2000). Lietuvos elektrinės 40-mečio proga P. Noreika apdovanotas LR Seimo padėkos raštu . Jam įteiktas Lietuvos energetikų garbės ženklas. Vilniaus regiono 2005 metų nominacijų ceremonijoje P. Noreikai įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimas. Metų pradžioje jis tapo energetikų garbės ženklo kavalieriumi.

PULAUSKAS, DAINIUS gimė 1960 05 04 Vievyje (Trakų raj., dabar - Elektrėnų sav.); klavišininkas ir kompozitorius. 1968-1975 m. mokėsi Vievio vaikų muzikos mokykloje, 1975-1979 m. - Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1979-1984 m. studijavo LVK (LMA). 1976-1982 m. dirbo Vievio kultūros namų akomponiatoriumi, 1981-1990 m. – „Oktavos” estradinio orkestro artistu, 1982-1995 m. – Vievio vaikų muzikos m-klos mokytoju, 1995-1999 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro akomponiatoriumi, nuo 1999 m.- LRT lengvosios muzikos orkestro artistu. Bendradarbiavo su įv. krypčių Lietuvos džiazo muzikantais. Dainius Pulauskas - resp. jaunųjų atlikėjų - III v. (1979), LVK džiazo improvizacijų konkurso I v. ( 1980) laimėtojas. Apdovanotas „Bravo” statulėle kaip geriausias Lietuvos džiazo muzikantas (1998). Konkurso „Yesterday-Parnu” Didžiojo prizo už geriausią aranžuotę laimėtojas (Estija,1999). 2000 m. Birštono džiazo festivalio Grand Prix laimėtojas. Tarptautinių muzikinių projektų – „Lietuva-Suomija-95”, „Lietuva-Prancūzija-Izraelis-95”, „Lietuva-Šveicarija-98” – dalyvis. Su „Oktavos” ansambliu ir įv. džiazo kolektyvais koncertavo daugiau nei 20 pasaulio valstybių. 1996 m. subūrė sekstetą, su kuriuo koncertavo prestižiniuose Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos džiazo festivaliuose. Išleido 3 autorinių kompozicijų kompaktines plokšteles: „ Penetration” (1997), „ 1999” (1999), „ Autumn Suite” (1999). Iš viso išleido 2 plokšteles, 6 kasetes, 8 kompaktines plokšteles.Klavišininkas ir kompozitorius Dainius Pulauskas išsiskiria muzikinės erdvės spalvingumu, harmoningu akustinių ir elektroninių tembrų derinimu.Gyvena Vilniuje.

PULAUSKIENĖ – KVARACIEJŪTĖ, ALDONA (1929 01 08 – 2000 12 26) ; mokytoja, chorvedė, nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja. Gimė Dzūkijos krašte, Merkinės valsčiuje, Taručionių kaime. 1947–1951 m. mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. Nuo 1951 m. dirbo Vievio (Trakų raj., dabar - Elektrėnų sav. ) vid. m-klos mokytoja, 1968-1986 m. – Vievio vaikų muzikos m-klos direktorė, nuo 1951 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro vadovė.Jos vadovaujamas Vievio kultūros namų choras dalyvavo visose resp. dainų šventėse (nuo 1955 m.), yra daugkartinis resp. choro konkurso dalyvis ir prizininkas. Dirigavo resp. dainų šventėje (1965), Mažojoje resp. moksleivių dainų šventėje (1999) bei visose Trakų raj. dainų šventėse. Ryški asmenybė, atidavusi savo širdies šilumą ir talentą žmonėms, mirė Vievyje, kur ir palaidota.

RĖKLYS, KĘSTUTIS gimė 1936 02 23 Alytaus rajone, Miroslave. Vaikystė praėjo Dzūkijos krašte. Jaunystė - Suvalkijoje. Pasak autoriaus, visada, kai būdavo ir būna sunku, išgyvent padeda kūryba: eilėraščiai ir dainos. Gyvena Elektrėnuose. Žiupsnelis eilių išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001) bei Elektrėnų sav. literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). Autorius savo lėšomis išleido pirmąjį poezijos rinkinį „SUDEGINTI EILĖRAŠČIAI” (2002), bendradarbiauja su laikr. „Elektrėnų kronika”.

RINKEVIČIUS, GINTARAS gimė 1960 m. Vievyje (Trakų raj., dabar - Elektrėnų sav.) Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas, vyriausiasis dirigentas.Baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, 1983 m. – Leningrado (Rusija) konservatoriją, 1983-1986 m. stažavosi Maskvos (Rusija) konservatorijoje (pas prof. J. Simonov). Nuo 1988 m. – Lietuvos valst. simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriaus. dirigentas, nuo 1996 iki 2002 m. – Latvijos nacionalinės operos meno vadovas. V sąjunginio dirigentų konkurso (Maskva, Rusija, 1983), Tarptaut. Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurso (Berlynas, Vokietija, 1985) nugalėtojas, Tarptaut. konkurso „In memoriam Janos Ferenscik” laureatas (Budapeštas, Vengrija, 1986). Maestro pastatytos operos: V.A. Mocarto „Pagrobimas iš Seralio”, A.Žigaitytės „Mažvydas”, Dž. Verdžio „Nabucco” (Paties diriguota, 1992), A.Dvoržako „Reguiem” (1994), R.Vagnerio „Skajojantis olandas” (su Lietuvos valst. Simfoniniu orkestru, Latvijos valst. Akademiniu choru „Latvija”, žymiausiais Lietuvos solistais), R.Štrauso „Solome” (1 k. pastatyta Lietuvoje; su Lietuvos valst. simfoniniu orkestru, rež. J.Vaitkumi, dail. J. Arčikausku, 1997). Jo iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikti tokie iškilūs kūriniai: G.Mahlerio 8-oji simfonija, M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Kęstutis”, E.Elgaro „The Dream of Gerontius”, Ph.Glasso „Itaipu” ir kt. Su Lietuvos valst. simfoniniu orkestru koncertavo: Antibu ir Pontivy (Prancūzija), Kortrijko (Belgija), Witzo (Liuksemburgas), Čičesterio (D.Britanija) muzikos festivaliuose, „Varšuvos rudens” šiuolaikinės muzikos festivalyje, EUROPAMUSICALE festivalyje Miunchene (Vokietija) ir kt. Dirigavo kolektyvams: Rusijos nac. simfoniniam orkestrui, Didžiajam Rusijos radijo simfoniniam orkestrui, Weimarer Staaskapelle, Tamperės simfoniniam, Latvijos nac. simfoniniam, Estijos nac. simfoniniam orkestrui ir kt. Už koncertinę veiklą apdovanotas nacionaline premija (1994), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (1997), įteiktas Latvijos Didysis muzikos prizas (1997). Gyvena Vilniuje.

RUKŠĖNAS, RIMVYDAS gimė 1941 04 26 Kaune. AB „Lietuvos energija” generalinis direktorius. 1948-1959 m. mokėsi Kaune. 1959-1965 m. studijavo Maskvos N. E. Baumano aukštojoje technikos mokykloje. 1965-1968 – Lietuvos elektrinės Centralizuoto remonto cecho meistras, 1969-1970 – Technikinio skyriaus vyr. inžinierius, 1970-1971 – Derinimo cecho viršininko pav., 1971-1975 – Profesinės sąjungos komiteto pirm., 1975-1979 – direktoriaus pav., 1979-1983 – Vilniaus termofikacinės elektrinės direktoriaus pav., 1983-1993 – direktorius, 1993-1995 – Lietuvos valstybinės energetikos sistemos gen. Direktoriaus pav., nuo 1996 – AB „Lietuvos energija” valdybos pirm., gen. direktorius. Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1986). Aktyviai dalyvavo montuojant 4-8 energetinius agregatus, statant socialinius ir kultūros objektus Elektrėnuose (jachtklubą, sanatoriją-profilaktoriumą, Elektrėnų klinikas, Vaikų atrakcionų kompleksą ir kt.). Vyriausiasis teisėjas I Lietuvos vandens slidinėjimo čempionate (Elektrėnai, 1968), Lietuvos vandens slidžių sporto federacijos Teisėjų kolegijos pirmininkas (1969-1979). Laisvalaikis: džiazas, autoturizmas, buriavimas, mėgėjiškas kinas ir fotografija.

SABONIS, STASYS gimė 1925 05 24 Aleniškėse (Trakų raj., dabar - Elektrėnų sav.) – 2006 05 17; vertėjas. Baigė lituanistiką VU (1951), dirbo „Vagos” (1951-1984) ir „Vyturio” (1985-1987) leidyklose. Verčia iš serbų, chorvatų, čekų, slovakų, slovėnų ir kt. slavų kalbų. Išvertė D.Čosičiaus „Saulėtekis toli“ (1957), I. Andričiaus „Drinos tiltas” (1965), „Prakeiktas kiemas” (1982), „Panelė” (1994), D.Michailovičiaus „Petrijos vainikas” (1987), M.Krležos „Ant proto ribos” (1988), F.Švantnerio „Žmogiškoji drama” (1973), F.Hečko „Raudonas vynas” (1976), A.Bednaro „Sauja skatikų” (1985), D.Mitano „Žaidimo galas” (1990), sudarė ir iš serbų-chorvatų kalbos vertė „Serbų noveles” (1992), D.Tatarkos „Pintiniai krėslai” (1994), K.Čapeko „Pašnekesiai su T.G. Masaryku” (1994), S.Lemo, I.Šamiakino, V.Terlecko, D.Chrobako ir kt. rašytojų kūrinius, kroatų, serbų, slovėnų pasakas. Parengė sovietinio meto dokumentų ir memuarinių liudijimų kn. „ Rašytojas ir cenzūra” (1992, su sūnumi A. Saboniu).

STEPANKEVIČIUS, JUOZAS gimė 1933 10 25 Alytuje; inžinierius, muziejininkas, medžiotojas. 1940-1952 m. mokėsi Alytaus 1 berniukų gimnazijoje. 1952 –1957 m. studijavo KPI kelių statybos ir eksploatacijos inžinieriaus specialybę. Dirbo darbų vykdytoju Alytaus KSER-22, vėliau - toje pačioje įmonėje vyresniuoju inžinieriumi. Nuo 1960 m. gruodžio 5 d. J.Stepankevičius dirbo Vievio AKV vyr. inžinierium, nuo 1972 m. iki 1994 m. vasario 1 d.– šios valdybos viršininku. 1994 m. įsidarbino VĮ „Automagistralė” ir pradėjo kurti naują Kelių muziejų, kuris buvo atidarytas 1995 m. spalio 19 d. J. Stepankevičius Kelių muziejuje sukaupė daug muziejinę vertę turinčių eksponatų, atspindinčių Lietuvos kelių istoriją, pradedant nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Vievio KSV-6 valdyba , vadovaujama J. Stepankevičiaus, ypač pasižymėjo tiesiant Vilniaus – Kauno automagistralę, kuri buvo pirmoji Rytų Europoje. Jo vadovaujama valdyba vėliau tiesė Vilniaus – Panevėžio kelią, statė tiltus, nuolat prižiūrėjo Vilniaus – Kauno automagistralę. Už gamybinę veiklą J. Stepankevičiui 1988 m. suteiktas nusipelnusio inžinieriaus vardas. Jis apdovanotas „Garbės kelininko”, „Garbės medžiotojo” vardais. Už Vilniaus – Kauno automagistralės tiesimą 1972 m. apdovanotas „Garbės ženklo” ordinu, SSSR, Ministrų Tarybos medaliu bei Visasąjunginių ūkio ir mokslo pasiekimų parodų (Maskvoje) įvairiais medaliais. Už aktyvų dalyvavimą saviveikloje (ilgametis Vievio mišraus choro dalyvis) apdovanotas „Kultūros žymūno” ženklu.

SUSLAVIČIUS, VYTAUTAS gimė 1951 08 03 Trakuose. Vilniaus universitete studijavo fiziką. Fotografuoja nuo 1978 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė virš 20 personalinių parodų. Fotografijos eksponuotos daugelyje Lietuvos miestų bei tarptautinėse parodose: Argentinoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, JAV, Japonijoje, Irane, Italijoje, Kanadoje, Kinijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Voketijoje ir kt. Apdovanotas diplomais daugelyje fotokonkursų. 1997 m. birželio 9 d. Tarptautinė fotomeno asociacija (FIAP) Lozanoje (Šveicarija) suteikė Vytautui Suslavičiui Tarptautinio fotomenininko vardą AFIAP. 2002 m. V. Suslavičius dalyvavo tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte ( Vokietijoje), pristatydamas autorinį fotoalbumą „KAUNAS JAZZ” (išleido UAB „Partitūra”, 2002). Kartu su Vytautu Mizeru išleido knygą „AKMENŲ BYLA“ (2004). V. Suslavičius gyvena Elektrėnuose, dirba Lietuvos elektrinėje.

 ŠAKIENĖ, ONUTĖ RASUTĖ gimė 1944 10 10 Girelės kaime, Vievio raj. (dabar - Elektrėnų sav.) 1966 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. O.R. Šakienė – tautodailininkė, folkloro ansamblio „Runga” dalyvė. Dirba Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje muziejininke-etnologe. Rašo eiles, tapo peizažus, gražiai neria. Jos kūrybą spausdino Trakų raj. laikr. „Galvė”, „Elektrėnų žinios”, priedas „Viltys”. Keletas eilėraščių išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001). 2003 m. vasarą išleista pačios autorės parengta pirmoji poezijos rinktinė „PO MEDŽIAIS”. Pluoštelis eilėraščių publikuota Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003). O. R. Šakienės eilėraščiuose ryškūs tautosakiniai motyvai, gili meilė tėvynei, glaudus ryšys su protėviais, gimtąja žeme. Ji – 2002 m. Rytų Lietuvos literatų konkurso prizininkė. 2007 metais išėjo antroji elektrėniškės etnografės O. R. Šakienės antroji poezijos knyga „ŠEŠĖLIUOSE”, iliustruota pačios autorės piešiniais.

ŠAUKLYS, VYTAUTAS gimė 1949 12 11 Jurbarko rajone, Šimkaičiuose. Ten baigė vidurinę mokyklą. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įsigijo vokiečių kalbos mokytojo specialybę. Esperanto kalbos specialistas: rašo,verčia į esperanto kalbą, redaguoja Kaune leidžiamą esperanto žurnalą. Moka kelias užsienio kalbas. Laisvalaikiu kuria eiles, skaito ezoterinę literatūrą, domisi parapsichologija, žmogaus dvasinėmis galimybėmis. Mėgsta tapyti, groti. Keletas eilėraščių išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001).

ŠVOGŽLYS-MILŽINAS, NIKODEMAS (1899 03 29 Trebučių k., Švenčionių r.- 1985 01 20 Vievyje) – kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas. Vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos dvasininkų. Paliko didžiulį rankraštinį palikimą – vyskupijos istorijos dvitomį, monografijas apie vysk. J. Kuktą, vysk. J. Matulaitį-Labuką, kun. dr. J. Stakauską, parašė keliolikos parapijų istorijas, šimto mirusių kunigų biografijas. Vertingas jo memuarų šešiatomis, ypač apie 1939-1944 metų įvykius Onuškyje (Trakų r.) Tėvai buvo neturtingi. Šeimoje – šeši vaikai. Nikodemas mokėsi rusiškoje gimnazijoje. 1918 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Tais pačiais metais debiutavo spaudoje – Vilniaus kalendoriuje buvo išspausdintas jo eilėraštis „Gyvuok, Tėvyne” Dėl lietuviškos veiklos pašalintas iš trečiojo seminarijos kurso. Vėliau baigė Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. 1925 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Molėtuose, Kaišiadoryse. Kunigavo Gegužinėje, Onuškyje, Kauno Įgulos bažnyčioje, Bijutiškėse, Kruonyje, Kazokiškėse, Paparčiuose, Musninkuose, Vievyje. Palaidotas Kernavėje. Išleistos knygos: monografija „MŪSŲ ŠVENČIONYS” , „O ŠVENTASIS VILNIAU!” , „VILNIAUS AUŠROS VARTAI”, memuarus „Mano gyvenimo pasaka”. Prel. St. Kiškis Milžino parašytas dvasininkų biografijas papildė savo surinkta medžiaga ir 1996 m. išleido knygą „Kristaus pašauktieji”. Apie kun. Nikodemą Švogžlį-Milžiną Jonas Laurinavičius 1990 m. išleido dokumentinę apybraižą „MILŽINAS”, o Kaišiadorių vyskupija – knygą „KUNIGO NIKODEMO ŠVOGŽLIO-MILŽINO GYVENIMAS IR KŪRYBA” (parengė J. Kilčiauskienė). Už žydų gelbėjimą karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2000). Tai buvo neeilinė asmenybė: rašė knygas, kūrė eilėraščius, dramas, sakė nepakartojamus pamokslus ir buvo kupinas giedros nuotaikos, humoro, šilumos, paliko gilius įspaustus pėdsakus.

TIDIKIENĖ, LAIMA gimė 1937 m. Kauno raj. mokytojų šeimoje. Tėvą ištrėmus į Vorkutos anglių kasyklas, prasidėjo mamos su vaikais klajonės po Lietuvos mokyklas. Teko gyventi ir mokytis Ariogaloj, Betygaloj, Žagarėj ir vėl Kauno rajone. Baigusi vid. m-klą, studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje agronomiją. 1959 m., baigusi mokslus, gavo paskyrimą į Pastrėvio M.Melnikaitės kolūkį (Vievio raj.). Čia išdirbo 32 metus. 1992 m. tapusi pensininke, nenutraukė ryšio su kaimo žmonėmis. Dalyvauja etnografinio ansamblio veikloje. Parašė „PASTRĖVIO APYLINKĖS ISTORIJĄ” ir kai kurių šeimų gyvenimų aprašymus.

TUMOSAITĖ – PRŪSAITIENĖ, AGOTA gimė 1897metų vasario 2-ąją Duobiškių kaime, Sintautų valsčiuje. Šeimoje buvo vyriausia. Tėvams mirus, jai teko rūpintis jaunesniaisiais savo broliukais ir sesutėmis. Nelengvas gyvenimas jos laukė ir vėliau. Gyveno Jurbarke, vėliau pas dukrą Elektrėnuose. Meilę spausdintam žodžiui jai įkvėpė teta, veikli knygnešė Marijona Tumosienė. Su 6 metukų Agute ji keliaudavo į Prūsiją parnešti knygų. Gabeno jos knygas į Lietuvą iki pat Pirmojo pasaulinio karo ir platino po Suvalkijos kaimus. Suaugusi Agota tarnavo pas svetimus, bet gyvenimą jai skaidrino liaudies dainų mokėjimas ir gražus balsas. Mokėjo daug dainų apie knygnešius. 1958 m. A. Tumosaitės – Prūsaitienės atliekamas dainas užrašinėti jos dukra Sofija Aganauskienė. Iš viso užrašytos 59 dainos, 26 iš jų – išspausdintos leidinėlyje „Knygnešių dalia” (1991, Kaišiadorys). Mirė Agota Tumosaitė – Prūsaitienė 1972 metų gruodžio 14-ąją. Palaidota Abromiškių kapinėse (netoli Elektrėnų).

UMBRASIENĖ, VANDA gimė 1949 06 09 Kurkliškėse, nedideliame kaime (dabar - Elektrėnų sav.). Gyvena ir dirba Elektrėnuose. Kultūros darbuotoja, medžio drožėja. LTS narė nuo 1991 m. Autorė surengė personalines parodas Vilniuje (1991), Trakuose (1997), Kaune (1999), Elektrėnuose (1980, 1998), Prienuose (2000). V. Umbrasienės kūryba eksponuojama zoninėse ir respublikinėse parodose. Yra sukūrusi monumentalių ąžuolo skulptūrų Lietuvoje ir Lenkijoje. Autorės kūryba eksponuota Vokietijoje (1998), Lenkijoje (1997), Australijoje (1999), Suomijoje (2000). Tautodailininkė V. Umbrasienė parengė projektą „Tarptautinis medžio drožėjų simpoziumas „Elektrėnai 2001” išnykusių kaimų atminimui įamžinti” ir sukūrė skulptūrą „Dainius” (2001). Apie autorę rašė: „Valstiečių laikraštis” (1991), „Tworczosc Ludowa” (Lenkija, 1999), „Meisteris” (1999, 2000, 2002), „Gyvenimas” (Prienų raj. laikr., 2002), „Elektrėnų žinios” (2002, 2003), „Galvė” (2002), „Respublika” (2003), „Kaišiadorių aidai” (2004) ir kt.

VAICEKAUSKIENĖ – MARKŪNAITĖ, EGIDIJA (g. 1964 09 12, Elektrėnuose). ŽŪB ,,Nematekas” direktorė. 1971-1982 m. mokėsi Elektrėnų 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1982-1983 m. – Vilniaus 21-ojoje PTM, 1983-1988 m. studijavo KPI. 1988 – 1990 m. – Trakų dujų ūkio ekonomistė, o nuo 1994 m. – ŽŪB ,,Nematekas” direktorė. Domisi muzika, religine literatūra.

VAITUKAITIS, KĘSTUTIS gimė 1958 10 29 Antanavo kaime, Kazlų Rūdos sav. Elektrėnų savivaldybės meras, LCS tarybos narys, Elektrėnų skyriaus pirmininkas, Trakų „Rotary” klubo prezidentas. 1965-1973 m. mokėsi Antanavo 8-metėje m-kloje, 1973-1976 m. Pilviškių (Vilkaviškio raj.) vid. m-kloje, 1976-1981 m. studijavo KPI. 1981-1986 m. dirbo Kauno namų statybos kombinato SND gamykloje meistru, technologu, viršininko pavaduotoju. 1986-1988 m. – Lietuvos elektrinės Kapitalinės statybos skyriaus meistru, 1988-1990 m. –Kaišiadorių HAE hidrocecho meistru, 1990-1992 m.- Trakų raj. v-bos valdytojo pavaduotoju, 1993-1994 m. – valdytoju, 1994-1996 m. - Trakų raj. meru. 1996-2000 m. –LR Seimo narys, nuo 2000 m. – Elektrėnų sav. meras. Dalyvavo išleidžiant R. Lopatos knygą „Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” (1997).

VALATKEVIČIUS, ADOLFAS gimė 1941 06 27 Trakų rajone, Dulkiškės kaime. Baigęs Semeliškių vid. mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos instituto statybos fakultetą. Baigęs jį, dirbo gamybos srityje, vėliau - Kaimo statybos m-jos ekonominėje laboratorijoje, Vilniaus Statybos ir remonto treste. Kurti pradėjo vid. mokykloje. Aforizmai, epigramos, straipsniai spausdinti respublikos ir rajono laikraščiuose, aforizmų rinkiniuose „Mintys minta M intimis”, „Buities priebutyje”, „ Šeimos kalendorius”, Trakų literatų kūrybos almanache „ Paparčio žydėjimas” (2001) ir kitur.

VENSKUTONIENĖ, IRENA gimė 1953 04 05 Švenčionių rajone Karklinės kaime. Baigė Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinę mokyklą, vėliau - Vilniaus Kultūros m-klą. Nuo 1973 m. dirba Semeliškių miestelio bibliotekoje. Rašo eiles ir prozą, domisi kraštotyra. I. Venskutonienės kūrybą spausdino žurnalas „Mano namai”. Ji sėkmingai dalyvavo Kultūros įstaigų darbuotojų 9-ojoje literatūrinės kūrybos šventėje (Kelmėje).
Pluoštelis Irenos Venskutonienės eilėraščių išspausdinta Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003).

VIZBARAS, ČESLOVAS gimė 1943 07 19 Kaune, Gailiūnų kaime. Dar mokyklos suole pradėjo domėtis žurnalistika ir grožine literatūra. Pradėjo rašyti tarnaudamas Baltijos laivyne, buvo laikraščio „Baltijos sargyba” karinis korespondentas. Įsikūręs Kaune, savo rašinius pradėjo spausdinti „Kauno tiesoje”, buvo Radijo gamyklos daugiatiražinio laikraščio „Banga” redakcijos narys. Apsigyvenęs Elektrėnuose ir pradėjęs dirbti Lietuvos elektrinėje, savo kūrybą skelbė Trakų raj. laikr. „Galvė”. Ne kartą yra tapęs literatūrinių konkursų prizininku ir nugalėtoju. Dabar, kaip Lietuvos Darbininkų sąjungos aktyvistas, savo kūrybą spausdina „Lietuvos Darbininke”. Keletą miniatiūrų išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „Paparčio žydėjimas” (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI” (2003), Elektrėnų sav. laikr. „Elektrėnų žinios” ir kt.

ZUBRUS, DAINIUS gimė 1978 06 16 Elektrėnuose. Ledo ritulininkas, dar būdamas paauglys, pradėjęs gyventi „ant ratų”. Rungtyniavo Charkovo komandoje „Družba-78”. Čia baigė vidurinę mokyklą. Su ukrainiečių komanda keletą kartų lankėsi JAV, kur žaisdamas ledo ritulį bei treniruodamasis neretai praleisdavo po 2-3 mėnesius. 1996 m. vasarą D.Zubrų pasirinko „Flyers” komanda. 1996-1997 m. sezone aštuoniolikmetis Dainius buvo jauniausias NHL žaidėjas. 1997 m. Stenlio taurės finalinių rungtinių dalyvis. 1999 m. D. Zubrus žaidė Monrealio „Canadiens” ekipoje, pastaruoju metu žaidžia Vašingtono „Capitals” komandoje. „Dainius – mūsų lygos ateities žvaigždė” – pareiškęs klubo vadybininkas Dž. Makfis.

ŽILIENĖ, DANUTĖ gimė 1936 m. Semeliškėse (Trakų raj., dabar - Elektrėnų sav.). Išsilavinimas aukštasis. Gyvena Vilniuje, vasaroja Semeliškėse. Dirba Valdorfo pedagogikos centro leidyklos redaktore. D. Žilienė redagavo ir spaudai parengė šias knygas: Bokemiūlis J. Lytinė branda ir jos krizės: pedagoginiai patarimai, kaip įveikti sunkumus. –V., 2000. Grunelius, Elizabeth M. Ankstyvosios vaikystės pedagogika: Vardolfo vaikų darželis. –V., 1999. –52 p. Rudolfas treichleris, Valteris Biuteris, Alfredas Siūcė. Nervingumas. „Aš neturiu laiko”: patarimai, kaip gyventi, esant sveikam ir susirgus. –V., 1999. –26 p. Vilhelmas Lindenas, Valteris Biūleris, Otas, Voltos. Vaikų ligos turi reikšmę. Grūdinimas. Rachitas. –V., 1999. – 35 p. Elkė Blatman, Rudolfas Kišnikas. Vaikų žaidimai. Žaidimai ir žaislai. –V., 2000. Rita Leroj, Valteris Biūleris, Hansas Verneris. Vėžys – mūsų laikų liga.- V., 1999.

ŽILIONIENĖ, ONA gimė 1956 02 19, per pačius speigus. Baigusi vid. mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginę m-klą. Studijavo Vilniaus universitete Filologijos fakultete, deja, baigė tik tris kursus. Labai mėgsta knygas ir myli vaikus. Gyvena kaime. Dirba Beižionių bibliotekoje. Rašo eiles, apybraižas. 2000-aisiais metais O. Žilionienės apybraiža „JOVARAI” pažymėta Rytų Lietuvos literatų konkurse. Jos kūrybą spausdino: laikr. „Elektrėnų žinios”, Trakų krašto laikr. „Galvė”. Keletas eilėraščių atspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS” (2001).