UA-132470613-1

P

RYTIS PAKROSNIS gimė 1976 m. gegužės 17 d. Elektrėnuose. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių mokslų fakulteto psichologijos katedros docentas, mokslų daktaras, VDU psichologijos klinikos psichologas, Varšuvos universiteto vizituojantis dėstytojas.
Gimė Emilijos ir Lioniaus-Jono Pakrosnių šeimoje. Mama Emilija Gudelytė (gim.1943 m.), kilusi iš Kietaviškių.
Seneliai (iš mamos pusės) – Ignas Gudelis (1908–1993) ir Antanina Šimonytė-Gudelienė (1905–1993), gyvenę Senosiose Kietaviškėse.
1994 m. baigė Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją.
1998 m. psichologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
1999 m. Azijos studijos, Kansai Gaidai universitete, Osaka, Japonija.
2001 m. psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, specializacija – sveikatos psichologija.
2008 m. socialinių mokslų daktaro laipsnis. Disertacijos tema: „Sveikatos priežiūros įstaigose gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų kitimas į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo metu“.
Stažavosi Nyderlandų psichinės sveikatos priežiūros institucijose „Psichinės Sveikatos Priežiūros Organizavimas“, Superior Dom Afonso III institute, Loule, Portugalijoje, Toronto, Nebraskos Kearney ir Black Hills State universitetuose, dalyvavo Erasmus dėstytojų mainų programoje Liege universitete Belgijoje.
Dirbo med. psichologu Jonavos, Šančių poliklinikose, pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose, Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyriuje ir kt.
Šiuo metu dirba VDU docentu, vizituojančiu dėstytoju Varšuvos universitete. Dėstomi kursai:
•    Į sprendimus sutelktos trumpalaikės terapijos pritaikymas ugdymo įstaigose
•    Į sprendimus sutelkta trumpalaikė terapija sveikatos priežiūros sistemoje
•    Solution–Focused Brief Therapy (Varšuvos universitetas)
•    Šeimos psichoterapija
•    Psichoterapijos pagrindai
•    Koučingo psichologija
•    Psichologijos istorija
Lietuvos psichologų sąjungos narys ir valdybos narys, Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narys, Lietuvos EuroPsy nacionalinio komiteto narys, Europos Trumpalaikės Terapijos Asociacijos (EBTA) narys, ESRII (European Society for Internet Intervention Research) narys, International Journal of Solution–Focused Practices redakcinės kolegijos narys 2013–2016 m., Žurnalo „Aš ir psichologija“ redakcinės kolegijos narys.
SMF Bendrosios psichologijos katedros lektorius, VDU Etikos komisijos narys, VDU Socialinių mokslų fakulteto Plagiato prevencijos komisijos pirmininkas, VDU Sveikatos psichologijos magistro studijų programos komiteto narys, VDU Psichologijos bakalauro studijų programos komiteto narys, VDU Karjeros valdymo bakalauro studijų programos rengimo grupės narys, VDU nendrosios psichologijos katedros darbo grupės, atsakingos už studentų praktikos organizavimą ir plėtojimą, narys.
R. Pakrosnio mokslinės publikacijos skelbtos Lietuvos ir užsienio recenzuojamuose žurnaluose, mokslinėse kon¬ferencijose.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Dr. Rytis Pakrosnis : Gyvenimo aprašymas. VDU psichologijos klinika [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-07-05]. Prieiga per internetą: <http://smf.vdu.lt/wp-content/uploads/2016/03/CV_R.Pakrosnis.pdf>.
2. Sidaravičienė, Albina. Pakrosnių šeimos pasididžiavimas – sūnus, socialinių mokslų daktaras /// Elektrėnų kronika. – 2018, spal. 26/lapkr. 1, p. 8–9, 14.


ANTANAS PAKŠTYS gimė 1870 m. Pauliukuose (Jonavos r.), mirė 1937 m. vasario 16 d. Kietaviškėse, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Kunigas, knygnešys.

Baigęs 4 klases, 1893 m. priimtas į Vilniaus kunigų seminariją. Tarp 14 I kurso klierikų 4 buvo lietuviai. 1897 m. įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Šv. Jono bažnyčią. Po dviejų metų perkeltas į šv. Rapolo bažnyčią. Pamokslus sakydavo lenkiškai, o klausykloje kalbėdavo gimtąja kalba.
1900 m. pateko į Punios parapiją (Alytaus r.). Čia būrė parapijiečius į brolijas, steigė slaptas daraktorines lietuviškas mokyklas, mokė vaikus. Daraktorines mokyklas įsteigė Gajauciškio, Jurgelionių, Norgėliškių kaimuose. Padėdavo apsirūpinti elementoriais, sušelpdavo daraktorius. Lankydamasis mokyklose mokė vaikus katekizmo. Palaikė ryšius su bendrakursiu kun. Placidu Šarkausku, Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje klebonu Juozapu Kukta ir kt. Lietuviškos spaudos, daugiausia religinės, gaudavo iš Birštono, Prienų, Jiezno apylinkių knygnešių. Knygas slėpdavo zakristijoje po grindimis, ant aukšto. Platino tarp chorisčių, kalėdodamas dalydavo parapijiečiams. Atsisakė lenkiškų pamokslų, nes visi gyventojai, išskyrus dvarininkus, kalbėjo lietuviškai. Parapijos dvarininkams ir lenkams tokia kunigo veikla nepatiko, Pakštį skundė kurijai ir valdžios įstaigoms. Per kratą 1901 m. gruodžio mėn. pabaigoje pas jį buvo rasta keletas lietuviškų religinių knygų. 1901 m. buvo perkeltas į Lydos dekanato Iščiolnos parapiją (Baltarusija) ir čia dirbo 7 metus.
1909–1925 m. klebonavo Žasliuose. Pas jį vikaravo Vaclovas Giedrys, Kazimieras Miknevičius, Juozapas Matulaitis-Labukas, Juozapas Mincevičius, Pranas Cibulskas. Kun. A. Pakščio sveikata silpo. Žasliams reikėjo jaunesnio ir pajėgesnio kunigo. Toks tada buvo Kietaviškių klebonas ir jau Žaslių dekanas kun. Matas Cijūnaitis. 1925 m. pavasarį vysk. Juozapas Kukta atleido kun. A. Pakštį iš Žaslių ir davė jam lengvesnę Kietaviškių parapiją, o kun. Matą Cijūnaitį perkėlė į Žaslius. Korsakų, Pajautiškių, Guronių, Talpūnų kaimuose jis įsteigė lietuviškų mokyklų, Žasliuose – lietuviškos spaudos skaityklą. 1918–1919 m. padėjo sužeistiems kareiviams, špitolėje įrengė laikinąją ligoninę, šelpė maistu nukentėjusius nuo karo. Bendravo su Vievio vaistininku Jurgiu Milančiumi, knygnešiu Motiejumi Grybausku. Kietaviškėse kun. A. Pakštys darbavosi 12 metų (1925–1937) – iki mirties. Žaslių ir Kietaviškių parapijose taip pat rūpinosi vaikų mokymu, lietuvybės gaivinimu ir stiprinimu. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje yra jo kapas ir antakapinis paminklas.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Pakštys Antanas (1870–1937) : [kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys]. – Portr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 346.
2. Kiškis, Stanislovas. Kun. Antanas Pakštys : 1870–1897–1937 : [biografija] // Kristaus pašauktieji. – Kaišiadorys, 1996. – P. 58–59.
3. Laurinavičius, Jonas. Palikęs žodį – kaip brangenybę // Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams. – Kaišiadorys, 1991. – p. 48–50.


VILMANDAS PALČIAUSKAS gimė 1954 m. spalio 12 d. Krasnojarsko krašte (tremtinių šeimoje). Pedagogas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.

1958 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1972 m. baigė Grigiškių vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – LEU) ir įgijo matematikos mokytojo kvalifikaciją.
1978 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti mokytoju Beižionių mokykloje. 1985 m. paskirtas Beižionių mokyklos direktoriumi. 1992 m. dirbo Beižionių mokyklos matematikos mokytoju. Nuo 1997 m. – įkurtų Beižionių vaikų globos namų direktorius.
1998 m. tapo Bendruomenės kaitos centro programų klausytoju ir dalyviu. Nuo pat Beižionių bendruomenės įsikūrimo 2001 m., jos pirmininkas. Sėkmingai dalyvauja rengiant projektus.

Literatūra ir šaltiniai:
1. 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai : Vilmandas Palčiauskas [biografija] [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68899/Kandidato68899Biografija.html>.
2. Janonienė, Julija. Vilmandas Palčiauskas // Elektrėnų žinios. – 2003, bal. 12 (Nr. 14), p. 5.
3. Jurgelevičius, Audrius. Vilmantas Palčiauskas: mano šaknys Beižionių žemėje // Elektrėnų žinios. – 2015, rugpj. 21, p. 8–9.


BIRUTĖ PAŠKEVIČIENĖ gimė 1955 m. Trakų r. Lietuvos radijo muzikos redakcijos vyriausioji redaktorė.

1962–1965 m. mokėsi Baltamiškių kaimo (Elektrėnų sav.) pradinėje mokykloje, 1966–1969 m. – Vievio ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. 1971–1974 studijavo Vilniaus J. Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1975–1979 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1979–1987 m. – valstybinio radijo ir televizijos komiteto, radijo muzikos redakcijos redaktorė, 1987–1991 m. – koncertinio skyriaus vedėja, 1991–2000 m. – žurnalistė, laidų vedėja, nuo 2000 m. – LR Muzikos redakcijos vyriausioji redaktorė.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Paškevičienė Birutė // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 827.
2. Paškevičienė Birutė // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 343.


ONUTĖ PATRONAITIENĖ (buvusi Žukauskaitė) gimė 1940 m. lapkričio 7 d. Skriaudžiuose. Kanklininkė, tautodailininkė, Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė.

Mokėsi Skriaudžių septynmetėje mokykloje. Baigusi Veiverių vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. Vėliau 30 metų muzikos mokytoja dirbo Elektrėnų vaikų lopšelyje–darželyje. Nuo 1993 m. dirbo Elektrėnų profesinio mokymo centre., kur moksleives mokė austi, kankliuoti.
Pradėjo kankliuoti būdama septynerių. Skriaudžių ansamblyje kankliuoja nuo 1956 m. 1991 m. pradėjo vadovauti ansambliui „Kanklės“.
Nuo 1996 m. – Tautodailininkų sąjungos narė. Audžia tautinius kostiumus, juostas ir kt. Rengia savo darbų parodas, įvairius mokymus, dalyvauja Elektrėnų savivaldybės renginiuose, Prienų kultūros centro rajoninėse tautodailininkų parodose.
2012 m. už vietinių senųjų amatų tradicijų puoselėjimą įteiktas III laipsnio apdovanojimas „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aleknavičienė, Antanina. Onutė Patronaitienė–Žukauskaitė / Antanina Aleknavičienė. – Iliustr. // Žmonės ir darbai. – Vilnius, 2007. – P. 355.
2. Kairiūkštytė, Nastazija. Apie tautodailininkės gyvenimą ir darbus : santrauka pranešimo, skaityto 2011 m. lapkričio 26 d. Onos Patronaitienės darbų parodos atidaryme M. ir J. Šlapelių name–muziejuje // Tautotyros metraštis. – 2011 (išleista 2012). – T. 2, p. 223–227.


DIANA PAŽĖRIENĖ gimė 1985 m. rugsėjo 25 d. Elektrėnuose. Lietuvos šachmatininkė, Lietuvos moterų šachmatų vicečempionė (2004 m.), Lietuvos moterų šachmatų rinktinės narė, šachmatų olimpietė (2004 m.).

2004 m. baigė Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986–2016. – [Kaišiadorys], [2016]. – 205, [2] p. : iliustr.


ALDONA PILIENĖ MOGELNICKAITĖ gimė 1934 m. lapkričio 3 d. Seibutonyse (Trakų r., dabar – Vievio sen.). Bibliotekininkė, kultūros darbuotoja.

1942–1946 m. mokėsi Vilūniškių pradinėje mokykloje, 1946–1950 m. – Vievio progimnazijoje. 1950–1953 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus bibliotekiniame technikume, 1955–1960 m. – Vilniaus universitete. 1953–2003 m. dirbo Trakų rajoninėje bibliotekoje: iš pradžių skaityklos vedėja, 1955–1977 m. bibliotekos vedėja, 1977–2003 m. – Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
A. Pilienė parengė ir išleido leidinius „Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje“ (1991), „Aukštadvario miestelio biblioteka: 1937–1997“ (1998), „Onuškio miestelio bibliotekos istorijos puslapiai: 1937–1997“ (1998), Trakų raj. kultūros darbuotojų–tremtinių prisiminimų knygą „GIMTĄ ŽEMĘ RAUDA SIEKĖ“ (1998), Trakų krašto literatų kūrybos almanachą „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS“ (2001).
Miestų ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos narė. Nusipelniusi kultūros–švietimo darbuotoja (1990). Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1–ojo laipsnio medaliu (1997), taip pat Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino nominacijos „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“ III laipsnio apdovanojmu (2003).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dėl apdovanojimo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu LR Prezidentas. Dekretas 1997 m. vasario 10 d. Nr. 1200 // Valstybės žinios. – 1997, Nr. 14, p.15; Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35625&p_query=&p_tr2=2>.
3. Pilienė, Aldona // Kas yra kas Lietuvoje 2000. – Kaunas, 2000. – P. 536.
4. Pilienė, Aldona // Kas yra kas Vilniaus apskrityje 2003. – Kaunas, 2003. – P. 415.
5. Žiedūnė Zaveckienė. PILIENĖ, Mogelnickaitė Aldona // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius] = The workers of the Lithuanian book : biografijų žodynas. – [Vilnius, 2004]. – 1 elektron. opt. diskas (CD–ROM).


VIRGILIJUS POVILIŪNAS gimė 1961 m. lapkričio 2 d. Trakų istorinio muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos iždininkas, Trakų Rotary klubo, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos, Baltijos regiono Pilių ir muziejų asociacijos komiteto narys, ICOM Lietuvos komiteto pirmininkas.

1968–1979 m. mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, 1979–1980 m. – Vievio 6–osios kelių statybos valdybos kelių darbuotojas. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas).
1985–1986 m. Joniškėlio (Pasvalio raj.) tarybinio ūkio technikumo dėstytojas, sekretorius. 1986–1987 m. tarnavo armijoje. 1988–1992 m. – Trakų istorijos muziejaus vyr. mokslo darbuotojas, nuo 1993 m. – direktorius. Stažavosi Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje.
2003 m. apdovanotas riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Poviliūnas Virgilijus // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 857.


AGOTA TUMOSAITĖ-PRŪSAITIENĖ gimė 1897 m. vasario 2 d. Duobiškių kaime, Sintautų valsčiuje, mirė 1972 m. gruodžio 14 d. Palaidota Abromiškių kapinėse. Knygnešė.

Šeimoje buvo vyriausia. Tėvams mirus, rūpinosi jaunesniaisiais broliais ir sesėmis. Gyveno Jurbarke, vėliau pas dukrą Elektrėnuose. Meilę spausdintam žodžiui jai įkvėpė teta, veikli knygnešė Marijona Tumosienė. Su A. Tumosaite keliaudavo į Prūsiją parnešti knygų. Gabeno jos knygas į Lietuvą iki pat Pirmojo pasaulinio karo ir platino po Suvalkijos kaimus. A. Tumosaitė-Prūsaitienė mokėjo daug dainų apie knygnešius. 1958 m. A. Tumosaitės-Prūsaitienės atliekamas dainas užrašinėti jos dukra Sofija Aganauskienė. Iš viso užrašytos 59 dainos, 26 iš jų – išspausdintos leidinėlyje „Knygnešių dalia“ (1991, Kaišiadorys).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Kulikienė, Jadvyga. Agota Tumosaitė [Prūsaitienė] // Trakų krašto knygnešiai. – Trakai, 1990. – P. 27.
2. Laurinavičius, Jonas. Agota Tumosaitė–Prūsaitienė (1897–1972) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 33–34.


DAINIUS PULAUSKAS gimė 1960 m. gegužės 4 d. Vievyje (Trakų raj., dabar – Elektrėnų sav.). Vienas iškiliausių Lietuvos džiazo kūrėjų, meistriškas pianistas, klavišininkas, kompozitorius, vienas įdomiausių Europos „fusion“ džiazo kompozitorių.

1968–1975 m. mokėsi Vievio vaikų muzikos mokykloje, 1975–1979 m. – Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1979–1984 m. studijavo LVK (LMA). 1976–1982 m. dirbo Vievio kultūros namų akomponiatoriumi, 1981–1990 m. – „Oktavos“ estradinio orkestro artistu, 1982–1995 m. – Vievio vaikų muzikos mokyklos mokytoju, 1995–1999 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro akompaniatoriumi, nuo 1999 m. – LRT lengvosios muzikos orkestro artistu. Bendradarbiavo su įv. krypčių Lietuvos džiazo muzikantais.
Dainius Pulauskas – respublikinio jaunųjų atlikėjų – III (1979), LVK džiazo improvizacijų konkurso I vietų (1980) laimėtojas. Apdovanotas „Bravo“ statulėle kaip geriausias Lietuvos džiazo muzikantas (1998). Konkurso „Yesterday–Parnu“ Didžiojo prizo už geriausią aranžuotę laimėtojas (Estija,1999). 2000 m. Birštono džiazo festivalio Grand Prix laimėtojas. Tarptautinių muzikinių projektų – „Lietuva–Suomija–95“, „Lietuva–Prancūzija–Izraelis–95“, „Lietuva–Šveicarija–98“ – dalyvis. Su „Oktavos“ ansambliu ir įv. džiazo kolektyvais koncertavo daugiau nei 20 pasaulio valstybių.
Dainiaus Pulausko grupė (Dainius Pulauskas Group) susibūrė 1996 m. Birštono džiazo festivalyje. 1997 m. išleido debiutinį albumą. Labai greitai grupė tapo vienu ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų. Dainiaus Pulausko grupė koncertavo prestižiniuose Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos džiazo festivaliuose. 2001 m. grupė buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, 2004 m. už Lietuvos džiazo populiarinimą pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“.
Išleido autorinių kompozicijų kompaktinių plokštelių: „PENETRATION“ (debiutinis albumas, 1997), „1999“ (1999), „AUTUMN SUITE“ (1999), „MOODS“ (2000), „COLOURS“ (2004), „ORCA“ (2004), „VILNIUS KAIP ANT DELNO“ (2008), „MIXTUM COMPOSITUM“ (2010), „DAINUOJANTYS PAUKŠČIAI“ (2012), „ZIG ZAG“ (2015) ir kt. Jis aranžavęs muzikos įvairiems atlikėjams – Alvydui Lukoševičiui, Veronikai Povilionienei ir kt. 2004 metais išleistas vaizdo įrašas „Trajektorijos“ – kompozicijų autorius D. Pulauskas.
Klavišininkas ir kompozitorius Dainius Pulauskas išsiskiria muzikinės erdvės spalvingumu, harmoningu akustinių ir elektroninių tembrų derinimu.
Apdovanojimai:
1998 m. – „Bravo“ apdovanojimas geriausiam Lietuvos džiazo muzikantui (pirmas ir vienintelis teiktas džiazo muzikos atstovui); 1999 m. – tarptautinio „Yesterday Pärnu“ konkurso (Estija) Grand Prix už geriausią Johno Lennono ir Paulo McCartney dainos „Yesterday“ aranžuotę; 2000 m. – Birštono džiazo festivalio Grand Prix; 2001 m. su savo sekstetu Dainius Pulauskas buvo įvertintas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, ;2004 m. pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“ už Lietuvos džiazo populiarinimą. Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai 2010 m. festivalis „Vilnius Jazz“ apdovanojo Dainių Pulauską specialiu prizu.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dainius Pulauskas – džiazo genijus iš Vievio [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vievis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=68%3Adainius–pulauskas&catid=29%3Athe–cms&Itemid=37>.
2. Dainius Pulauskas : biografija. Muzikos informacijos ir leidybos centras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://old.mic.lt/lt/jazz/persons/bio/pulauskas>.
3. Kučinskaitė, Jūratė. Pulauskas Dainius // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – [T.] 3, P. 164.
4. Pulauskas Dainius // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 864.


ALDONA PULAUSKIENĖ–KVARACIEJŪTĖ gimė 1929 m. sausio 8 d. Taučionių kaime (Alytaus raj.), mirė 2000 m. gruodžio 26 d. Vievyje. Muzikos mokytoja, chorvedė, nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja.

Muzikalumą paveldėjo iš savo tėvo, kuris buvo kaimo dainininkas ir smuikininkas, o taip pat ir A. Pulauskienės–Kvaraciejūtės pirmasis muzikos mokytojas. 1941–1947 m. mokėsi Merkinės gimnazijoje, 1947–1951 m. m. – Vilniaus J. Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, čia mokėsi chorinio dirigavimo (dėst. A. Ilčiukas). Kartu studijavo ir Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultete, taip pat turėjo rekomendaciją tęsti muzikos studijas Lietuvos konservatorijoje, tačiau kai 1949 m. į Sibirą buvo ištremti jos tėvai, brolis ir sesuo, studijų universitete ir konservatorijoje turėjo atsisakyti.
Nuo 1951 m. dirbo Vievio (Trakų raj., dabar – Elektrėnų sav.) vid. mokyklos mokytoja, kultūros namų meno vadovė ir iki 1968 m. – direktorė. 1968–1986 m. – Vievio vaikų muzikos mokyklos direktorė, nuo 1951 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro vadovė.
Nuolat dirbo su mokinių (mišriais, jaunių, jaunučių, merginų) chorais, net po kelis veždavo į dainų šventes, organizavo Trakų ir Vievio dainų šventes. 1965 m. buvo respublikinės dainų šventės dirigente.
Jos vadovaujamas Vievio kultūros namų choras dalyvavo visose resp. dainų šventėse (nuo 1955 m.), yra daugkartinis resp. choro konkurso dalyvis ir prizininkas. Dirigavo resp. dainų šventėje (1965), Mažojoje resp. moksleivių dainų šventėje (1999) bei visose Trakų raj. dainų šventėse.
1964 m. apdovanota Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o 1965 jai suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas. Žymiai chorvedei ir pedagogei atminti Vievyje kasmet rengiami chorų konkursai „Mūsų dainose“.
2001 m. išleista knygelė „Tėvo smuikas : pro memoria : Aldonos Kvaraciejūtės-Pulauskienės (1929 01 08–2000 12 26) atminimui“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aldona Pulauskienė – pedagogė ir chorinės muzikos puoselėtoja [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://vievis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=67&Itemid=13>.
2. Černeckis, Romualdas. Aldoną Pulauskienę prisiminus / Romualdas Černeckis. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – ISSN 1392–9887. – 2009, rugpj. 21, p. 4.
3. Tėvo smuikas : pro memoria : Aldonos Kvaraciejūtės–Pulauskienės (1929 01 08–2000 12 26) atminimui / [sudarytojas Kazimieras Mažylis]. – Elektrėnai, 2001. – 71, [1] p. : iliustr.
4. Zubrickas, Boleslovas. Aldona Pulauskienė-Kvaraciejūtė// Pasaulio lietuvių chorvedžiai : enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 510.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti